Švediškos aktualijos, arba visiems neįtiksi

Liepa 3, 2014 parašė Aistė

Šiandien, benaršant po internetą, akis užkliuvo už žinutės, kurią perkopijuoju žemiau tam, kad, jei kada ateityje pasikeistų nuoroda, būtų vistiek aišku, apie ką aš čia. Ogi apie reklamą ir apie tai, kaip kai kurie žmonės ryškiai neturi ką veikti :) Negyvenantiems Švedijoje, paaiškinu, kad SL yra Stokholmo viešojo transporto įmonė. Šį kartą vietoj atskirų žodžių vertimo pateikiu kelis klausimus pasitikrinti, ar gerai supratote tekstą.

SL friad för “diskriminerande” hund

SL:s hundkampanj frias av Reklamombudsmannen. Allmänheten vet troligen inte att det är en japansk hund och reklamen är därmed inte kränkande, anser RO.

Reklamen består av en blå affisch med ett tecknat huvud från en hund av den japanska rasen shiba. Hunden tittar på betraktaren och har ett SL-kort i munnen. Runt hunden står korta meningar: “Such financial”, “Very buy”, “Many summer”, “So travel”, “Wow” och “Much cheap”.

Kampanjen ska få stockholmarna att köpa SL:s sommarkort.

En japan som bor i Stockholm anmälde affischen till Reklamombudsmannen. Anmälaren skriver att den visar en japansk hund som pratar dålig engelska skriven med gulligt typsnitt. Reklamen är stötande och rasistisk och inget annat än en stereotyp av japaner, menar anmälaren.

SL beklagar att anmälaren uppfattar kampanjen så. Den bygger, svarar SL, på ett internetfenomen kallat “Doge”, en hund med dess inre monolog/tankar kring ett visst ämne och refererar överhuvudtaget inte till människors, och i synnerhet inte till japaners, sätt att prata.

Reklamombudsmannen menar att en genomsnittskonsument troligen inte har kännedom om hundrasens ursprung eller kopplar samman bilden och texten med Japan och japaner. Därför uppfattar de inte heller framställningen som kränkande eller nedvärderande mot japaner.
Reklamen är alltså inte diskriminerande, enligt RO.

Šaltinis: DN

Ar gerai supratote tekstą?

  1. Kas ir kodėl apskundė reklamą?
  2. Kaip pasiaiškino SL?
  3. Koks buvo Reklamos biuro (RO) sprendimas ir kokiu pagrindu jis buvo priimtas?

Atsakyti galit arba patys sau, arba komentaruose šiame puslapyje bei Facebooke, tiek lietuviškai, tiek švediškai :)

O jei norisi dar daugiau praktikos, pasirinkite 5 naujus žodžius, kurių iki šiol nežinojote, ir sugalvokite po sakinį su jais. Laukiu pavyzdžiųųųųų :)

Fraziniai veiksmažodžiai (partikelverb)

Balandis 13, 2014 parašė Aistė

Fraziniai veiksmažodžiai yra tokie veiksmažodžiai, kurie, vartojami su po jų einančiais kitais žodeliais (dalelytėmis), įgyją visiškai naują prasmę, pvz dyka ir dyka upp reiškia du skirtingus dalykus (nardyti ir ateiti, atsirasti).

Fraziniame veiksmažodyje dalelytė yra visada kirčiuota (juk tai ji apsprenčia veiksmažodžio reikšmę).

Švedų kalboje fraziniai veiksmažodžiai yra labai gausiai vartojami, todėl tikrai rekomenduoju skirti tam laiko ir įsisavinti bent jau pagrindinius veiksmažodžius ir jų reikšmes su įvairiomis dalelytėmis. Tada, kai pvz., kalbėdami lietuviškai mes keičiame veiksmažodį, švedų kalboje dažnai pakanka pakeisti tik dalelytę, ir labai svarbu, kad tai būtų teisinga dalelytė. Jei paprašysite kieno nors att si kaffet, gausite kitokį rezultatą, nei paprašę att slå ut kaffet :)

Kas yra dalelytė (partikel)?

Dalelytė – tai kirčiuotas prielinksnis arba prieveiksnis, einantis po veiksmažodžio ir suteikiantis veiksmažodžiui naują reikšmę.

Skaitant kartais būna sunku suprasti, kada prielinksnis ar prieveiksmis tarnauja kaip dalelytė ir turėtų būti kirčiuotas, o kada ne. Tada svarbu suprasti kontekstą, pvz:

Hon slåg på TV gali reikšti ir ”ji įjungė televizorių” (på kirčiuotas), ir ”ji trenkė per televizorių” (på nekirčiuotas).

Jag hälsade på Anna gali reikšti ir ”aš aplankiau Aną” (på kirčiuotas), ir ”aš pasisveikinau su Ana” (på nekirčiuotas).

Paprastai dalelytė eina iš karto po veiksmažodžio, bet kartais tarp jų gali būti įsiterpę kiti žodžiai (dalelytė vis tiek išlieka kirčiuota): Han ställer upp idag/ Idag ställer han inte upp.

Dalelytės pakeičia arba papildo veiksmažodžio prasmę (panašiai kaip priešdėliai lietuvių kalboje), pvz äta (valgyti) ir äta upp (suvalgyti).

Norintiems labiau pasigilinti (ir jau skaitantiems švediškai), rekomenduoju knygą Se Upp! Svenska partikeverb. Čia išsamiai paaiškinamos visos dalelytės ir dažniausiai vartojamos frazinių veiksmažodžių formos.

Daugiau apie frazinius veiksmažodžius galite pasiskaityti čia:

Partikelverb 1

Partikelverb 2

Frazinių veiksmažodžių sąrašas su vertimu (švedų k.)

Pratimai žinių įtvirtinimui:

Pratimas

Pratimas

Här/Hit

Vasaris 2, 2014 parašė Aistė

Švedų kalboje žodžiai ”čia” ir ”ten” turi dvi skirtingas formas, priklausomai nuo to, ar sakiniu išreiškiamas judėjimas iš taško A į tašką B.

  • Norint apibūdinti dalykus, kurie nejuda, o tiesiog kažkur yra, vartojamos formos här (čia), där (ten), hemma (namie), uppe (viršuj), nere (apačioj), ute (lauke), inne (viduj). Šie žodžiai visada atsakys į klausimą VAR? (Kur?).

Jag bor här/där – Aš gyvenu čia/ten

Det är så kallt här inne – Čia viduj taip šalta.

Barnen är ute – Vaikai yra lauke.

Han sitter där – jis sėdi ten.

Det finns en affär där – ten yra parduotuvė.

Han är nere i källaren – jis yra apačioj rusy.

Jag är hemma nu – aš dabar esu namie.

Var är du? Var ligger affären? Var sitter han?

Continue reading “Här/Hit” »

Prepositioner/Prielinksniai

Sausis 19, 2014 parašė Aistė

Prielinksniai yra trumpi, nekaitomi ir dažniausiai nekirčiuojami žodžiai, kurie nurodo vietą, laiką, kryptį ir kitokius žodžių ryšius, pvz:

Boken ligger bordet – Knyga guli ant stalo.

Boken ligger under bordet – Knyga guli po stalu.

Kadangi švedų kalboje nėra linksnių, sakinio prasmė dažnai priklauso nuo prielinksnio.

Žemiau pateikiami dažniausių švediškų prielinksnių vartojimo pavyzdžiai:

Continue reading “Prepositioner/Prielinksniai” »

Su šv. Kalėdom!/ God jul!

Gruodis 25, 2013 parašė Aistė

  • Išmintis på svenska

    Det finns inga hemliga recept för framgång. Det är resultatet av förberedelse, hårt arbete, och att lära sig från sina misstag. — Colin Powell

  • Draugai

    Lietuvių bendruomenė Švedijoje