‘Užduotys’ archyvas

Būdvardžių laipsniavimas

Lapkritis 6, 2015 parašė Aistė

Kai norime palyginti kelis objektus, tai išreiškiame per būdvardžio laipsnį, pvz., brangus, brangesnis, brangiausias.

Kaip ir lietuvių, taip ir švedų kalboje, yra trys būdvardžio laipsniai:

Grundform/Positiv (nelyginamasis l.) – dyr (brangus), kall (šaltas), trevlig (malonus).

Komparativ (aukštesnysis l.) – dyrare (brangesnis), kallare (šaltesnis), trevligare (malonesnis).

Superlativ (aukščiausiasis l.) – dyrast (brangiausias), kallast (šalčiausias), trevligast (maloniausias).

Taisyklingai laipsniuojami būdvardžiai

Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių, taisyklingai laipsniuojamų būdvardžių aukštesnysis ir aukščiausiasis laipsniai sudaromi prie pagrindinės būdvardžio formos atitinkamai pridedant galūnę –are arba –ast.

Jei būdvardžio pagrindinė forma baigiasi –er, -en, -el, tai balsis e išnyksta prieš galūnes –are ir –ast (vacker, vackrare, vackrast).

Aukščiausiojo laipsnio žymimojoje formoje dar pridedama galūnė –e (dyraste, vackraste).

Grundform Komparativ (+ -are) Superlativ (+ -ast)
Obestämd Bestämd
Billig (pigus) billigare billigast billigaste
Glad (laimingas) gladare gladast gladaste
Ny (naujas) nyare nyast nyaste
Mörk (tamsus) mörkare mörkast mörkaste
Ledsen (liūdnas) ledsnare ledsnast ledsnaste

December är mörkare än november.

Har du sett den senaste Bond-filmen?

Netaisyklingai laipsniuojami būdvardžiai

Dalis būdvardžių švedų kalboje laipsniuojami netaisyklingai, t.y. pakeičiant visą žodį. Tokių būdvardžių aukščiausiasis laipsnis žymimojoje formoje baigiasi galūne –a. Šiuos būdvardžius reikia įsidėmėti.

Grundform Komparativ Superlativ
Obestämd Bestämd
Bra (geras) bättre bäst bästa
Stor (didelis) större störst största
Liten (mažas) mindre minst minsta
Gammal (senas) äldre äldst äldsta
Ung (jaunas) yngre yngst yngsta
Lång (ilgas) längre längst längsta
Hög (aukštas) högre högst högsta
Låg (žemas) lägre lägst lägsta
Tung (sunkus) tyngre tyngst tyngsta

Vänern är Sveriges största sjö.

Min bror är äldre än jag.

Jag är yngst i familjen.

Svarbu! Skirtingai negu lietuvių kalboje, lygindami du objektus, švedai vartoja aukščiausiąjį būdvardžio laipsnį (o ne aukštesnįjį). Palyginkite:

Kuri šalis didesnė (aukštesnysis l.), Lietuva ar Švedija? – Vilket land är störst (aukščiausiasis l.), Litauen eller Sverige?

Laipsniavimas su žodeliais mer ir mest

Ilgi būdvardžiai ir tokie būdvardžiai, kurie baigiasi galūne –d arba -isk, laipsniuojami į pagalbą pasitelkiant žodelius mer (labiau) ir mest (labiausiai).

Han blev mer och mer intresserad.

Hon är den mest kompetenta personen i gruppen.

Boken var mer intressant än filmen.

Užduotys

Čia galite pasitikrinti savo žinias apie būdvardžių laipsniavimą:

Komparera adjektiv!

Komparation 1

Komparation 2

Komparation 3

Komparativ och superlativ

Superlativ bestämd form

Supinum

Spalis 4, 2014 parašė Aistė

Hej!

Net keliuose komentaruose prašėte parašyti daugiau apie veiksmažodžių supinum formą, taigi tikiuosi, kad šis įrašas bus daug kam naudingas :) Apie pačią supinum formą daug rašyti nėra ko, nes iš esmės ji naudojama tik dviejų naujų laikų – perfekto ir pluskvamperfekto - sudarymui. Todėl šis įrašas bus labiau apie šių laikų vartojimą.

Supinum yra nekaitoma veiksmažodžio forma, kuri pati viena atskirai nieko nereiškia, o prasmę įgyja tik vartojama su veiksmažodžiu ha (har, hade). Veiksmažodžiai supino formoje visada baigiasi –t: ätit, sovit, läst, åkt.


Har + supinum sudaro perfekto laiką. Šis laikas vartojamas:

  • kalbant apie veiksmą, kuris prasidėjo praeityje ir tebevyksta kalbamuoju momentu:

Jag har bott i Sverige i fem år – Aš gyvenu Švedijoje penkerius metus (t.y. pradėjau čia gyventi prieš penkerius metus (praeitis), bet vis dar tebegyvenu (dabartis)). Palyginimui tas pats sakinys preteritum laike skambėtų: Jag bodde i Sverige i fem år – Gyvenau Švedijoje penkerius metus (bet jau nebegyvenu ten).

De har inte varit hemma på en hel månad – Jų nėra namie visas mėnuo (ir dar neaišku, kada jie grįš).

  • Kai veiksmas yra glaudžiai susijęs su kalbamuoju momentu. Ryšys su dabartimi dažnai nurodomas, įvardijant nepabaigtą laikotarpį (idag, de senaste veckorna, hittills):

Vad har du gjort idag? – Ką nuveikei šiandien? (diena dar nesibaigė).

Det har regnat mycket de senaste veckorna – Pastarosiomis savaitėmis daug lijo.

  • Taip pat, kai KAS įvyko yra svarbiau negu KADA tai įvyko.

Jag har sett denna film många gånger – Mačiau šitą filmą daug kartų (nesvarbu kada, svarbu rezultatas). Palyginimui: Jag såg denna film på bio igår – Mačiau šitą filmą kino teatre vakar.

  • Apibendrinant tai, kas yra įvykę iki šiol, dažnai su tokiais apibendrinančiais žodžiais kaip aldrig (niekada), någonsin (kažkada), alltid (visada):

Jag har aldrig varit i Paris – Niekada nesu buvus Paryžiuje.

Vi har inte haft en lugn stund sedan vi flyttade hit – neturėjom ramios akimirkos nuo tada kai čia atsikraustėme.

De har alltid haft problem med sina barnjie visada turėjo problemų su savo vaikais.

  • Kai įvykusio veiksmo rezultatas aktualus kalbamuoju momentu:

Taxin har kommit – Taksi atvažiavo (t.y. laukia dabar apačioje).

Vi har köpt en ny bil – Mes nusipirkom naują automobilį.

Barnet har vaknat – Vaikas prabudo (ir dabar nebemiega).

  • Apie baigtą veiksmą ateityje, po kurio eis kitas veiksmas:

När vi har ätit, ska vi gå på bio – Kai pavalgysim, eisim į kiną.

Kan jag låna boken när du har läst den? – ar galėsiu pasiskolinti knygą, kai tu ją perskaitysi?

Hade + supinum sudaro pluskvamperfekto laiką. Šis laikas vartojamas:

  • Apibūdinti praeities veiksmą, įvykusį prieš kitą veiksmą praeityje:

Tåget hade redan gått, när vi kom till stationen – Traukinys jau buvo išvažiavęs, kai atvykome į stotį. (Abu veiksmai įvyko praeityje, vienas po kito).

När han hade läst tidningen, lade han den åt sidan – Kai jis perskaitė laikraštį, padėjo jį į šoną. (pirmiau perskaitė, paskui padėjo į šoną, abu veiksmai įvyko praeityje vienas po kito).

Kartais antras veiksmas yra tik numanomas:

Gästerna hade ännu inte kommit – svečiai dar nebuvo atvykę (numanoma: tuo momentu).

  • Tariamąjai būtojo laiko nuosakai išreikšti:

Jag hade gjort det, om jag hade kunnat – būčiau padarius, jei būčiau galėjus.

Jag hade köpt en bil, om jag hade haft pengar – būčiau nusipirkus automobilį, jei būčiau turėjus pinigų.

Jei du veiksmai yra atliekami to paties veikėjo, dažniausiai pirmas veiksmas nusakomas konstrukcija efter att  ha + supinum:

Efter att ha ätit middag tog vi en promenadPavalgę (po to, kai pavalgėm) vakarienę, išėjome pasivaikščioti.

Hon återvände till Litauen efter att ha bott två år i SverigeJi grįžo į Lietuvą, pragyvenusi dvejus metus Švedijoje.

Pratimai pasitreniravimui:

Supinum 1

Supinum 2

Klausimai ir pastebėjimai, kaip visada, komentaruose arba FB :) Lycka till!

Fraziniai veiksmažodžiai (partikelverb)

Balandis 13, 2014 parašė Aistė

Fraziniai veiksmažodžiai yra tokie veiksmažodžiai, kurie, vartojami su po jų einančiais kitais žodeliais (dalelytėmis), įgyją visiškai naują prasmę, pvz dyka ir dyka upp reiškia du skirtingus dalykus (nardyti ir ateiti, atsirasti).

Fraziniame veiksmažodyje dalelytė yra visada kirčiuota (juk tai ji apsprenčia veiksmažodžio reikšmę).

Švedų kalboje fraziniai veiksmažodžiai yra labai gausiai vartojami, todėl tikrai rekomenduoju skirti tam laiko ir įsisavinti bent jau pagrindinius veiksmažodžius ir jų reikšmes su įvairiomis dalelytėmis. Tada, kai pvz., kalbėdami lietuviškai mes keičiame veiksmažodį, švedų kalboje dažnai pakanka pakeisti tik dalelytę, ir labai svarbu, kad tai būtų teisinga dalelytė. Jei paprašysite kieno nors att si kaffet, gausite kitokį rezultatą, nei paprašę att slå ut kaffet :)

Kas yra dalelytė (partikel)?

Dalelytė – tai kirčiuotas prielinksnis arba prieveiksnis, einantis po veiksmažodžio ir suteikiantis veiksmažodžiui naują reikšmę.

Skaitant kartais būna sunku suprasti, kada prielinksnis ar prieveiksmis tarnauja kaip dalelytė ir turėtų būti kirčiuotas, o kada ne. Tada svarbu suprasti kontekstą, pvz:

Hon slåg på TV gali reikšti ir ”ji įjungė televizorių” (på kirčiuotas), ir ”ji trenkė per televizorių” (på nekirčiuotas).

Jag hälsade på Anna gali reikšti ir ”aš aplankiau Aną” (på kirčiuotas), ir ”aš pasisveikinau su Ana” (på nekirčiuotas).

Paprastai dalelytė eina iš karto po veiksmažodžio, bet kartais tarp jų gali būti įsiterpę kiti žodžiai (dalelytė vis tiek išlieka kirčiuota): Han ställer upp idag/ Idag ställer han inte upp.

Dalelytės pakeičia arba papildo veiksmažodžio prasmę (panašiai kaip priešdėliai lietuvių kalboje), pvz äta (valgyti) ir äta upp (suvalgyti).

Norintiems labiau pasigilinti (ir jau skaitantiems švediškai), rekomenduoju knygą Se Upp! Svenska partikeverb. Čia išsamiai paaiškinamos visos dalelytės ir dažniausiai vartojamos frazinių veiksmažodžių formos.

Daugiau apie frazinius veiksmažodžius galite pasiskaityti čia:

Partikelverb 1

Partikelverb 2

Frazinių veiksmažodžių sąrašas su vertimu (švedų k.)

Pratimai žinių įtvirtinimui:

Pratimas

Pratimas

Här/Hit

Vasaris 2, 2014 parašė Aistė

Švedų kalboje žodžiai ”čia” ir ”ten” turi dvi skirtingas formas, priklausomai nuo to, ar sakiniu išreiškiamas judėjimas iš taško A į tašką B.

  • Norint apibūdinti dalykus, kurie nejuda, o tiesiog kažkur yra, vartojamos formos här (čia), där (ten), hemma (namie), uppe (viršuj), nere (apačioj), ute (lauke), inne (viduj). Šie žodžiai visada atsakys į klausimą VAR? (Kur?).

Jag bor här/där – Aš gyvenu čia/ten

Det är så kallt här inne – Čia viduj taip šalta.

Barnen är ute – Vaikai yra lauke.

Han sitter där – jis sėdi ten.

Det finns en affär där – ten yra parduotuvė.

Han är nere i källaren – jis yra apačioj rusy.

Jag är hemma nu – aš dabar esu namie.

Var är du? Var ligger affären? Var sitter han?

Continue reading “Här/Hit” »

Prepositioner/Prielinksniai

Sausis 19, 2014 parašė Aistė

Prielinksniai yra trumpi, nekaitomi ir dažniausiai nekirčiuojami žodžiai, kurie nurodo vietą, laiką, kryptį ir kitokius žodžių ryšius, pvz:

Boken ligger bordet – Knyga guli ant stalo.

Boken ligger under bordet – Knyga guli po stalu.

Kadangi švedų kalboje nėra linksnių, sakinio prasmė dažnai priklauso nuo prielinksnio.

Žemiau pateikiami dažniausių švediškų prielinksnių vartojimo pavyzdžiai:

Continue reading “Prepositioner/Prielinksniai” »

  • Išmintis på svenska

    Felet med vår värld är att de dumma är så säkra på sin sak och de kloka så fulla av tvivel. — Bertrand Russell

  • Draugai

    Lietuvių bendruomenė Švedijoje