‘Veiksmažodis/Verb’ archyvas

Finns, är, ligger

Balandis 12, 2015 parašė Aistė

Šie trys veiksmažodžiai, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo panašūs ir reiškia iš esmės tą patį – ”būti”, švedų kalboje yra vartojami skirtingomis aplinkybėmis. Trumpai apžvelkime skirtumus.

Finnas (finns, fanns, funnits) – reiškia būti, egzistuoti:

Det finns 10 personer i rummet – kambaryje yra 10 žmonių.

Hur länge har demokrati funnits? – kaip ilgai egzistuoja demokratija?

Vara (är, var, varit) – reiškia taip pat būti, bet labiau vartojamas, norint pasakyti, koks vienas ar kitas dalykas yra, arba kur kas nors yra:

Huset är rött – namas yra raudonas.

Var har du varit? – kur buvai?

Jag var på jobbet – buvau darbe.

Ligga (ligger, låg, legat) – pirminė reikšmė gulėti, bet labai dažnai vartojamas, nupasakojant, kur kas nors yra įsikūręs, patalpintas ir pan.

Sverige ligger i norra Europa – Švedija yra šiaurinėje Europoje.

Var ligger restaurangen? – kur yra restoranas?

Restaurangen ligger på huvudgatan – restoranas yra (įsikūręs) pagrindinėje gatvėje.

Pabaigai trumpas tekstukas, kuris padės pajusti skirtumą tarp šių trijų veiksmažodžių.

Solna

Solna är en grön stad och för dig som vill jogga, cykla eller bara promenera finns flera alternativ att välja på.

Här finns det välkända båtcentret Pampas Marina, som är mycket mer än bara en brygga. Pampas Marina ligger vackert belägen mellan Karlbergs slott och Hufvudsta Gård. Marinan är ett ställe som många gärna besöker för att uppleva den marina miljön.

I Solna finns många omtyckta promenad- och cykelvägar. Här finns stora landskapsparker, flera strandpromenader och många fina små och halvstora parker.

Supinum

Spalis 4, 2014 parašė Aistė

Hej!

Net keliuose komentaruose prašėte parašyti daugiau apie veiksmažodžių supinum formą, taigi tikiuosi, kad šis įrašas bus daug kam naudingas :) Apie pačią supinum formą daug rašyti nėra ko, nes iš esmės ji naudojama tik dviejų naujų laikų – perfekto ir pluskvamperfekto - sudarymui. Todėl šis įrašas bus labiau apie šių laikų vartojimą.

Supinum yra nekaitoma veiksmažodžio forma, kuri pati viena atskirai nieko nereiškia, o prasmę įgyja tik vartojama su veiksmažodžiu ha (har, hade). Veiksmažodžiai supino formoje visada baigiasi –t: ätit, sovit, läst, åkt.


Har + supinum sudaro perfekto laiką. Šis laikas vartojamas:

  • kalbant apie veiksmą, kuris prasidėjo praeityje ir tebevyksta kalbamuoju momentu:

Jag har bott i Sverige i fem år – Aš gyvenu Švedijoje penkerius metus (t.y. pradėjau čia gyventi prieš penkerius metus (praeitis), bet vis dar tebegyvenu (dabartis)). Palyginimui tas pats sakinys preteritum laike skambėtų: Jag bodde i Sverige i fem år – Gyvenau Švedijoje penkerius metus (bet jau nebegyvenu ten).

De har inte varit hemma på en hel månad – Jų nėra namie visas mėnuo (ir dar neaišku, kada jie grįš).

  • Kai veiksmas yra glaudžiai susijęs su kalbamuoju momentu. Ryšys su dabartimi dažnai nurodomas, įvardijant nepabaigtą laikotarpį (idag, de senaste veckorna, hittills):

Vad har du gjort idag? – Ką nuveikei šiandien? (diena dar nesibaigė).

Det har regnat mycket de senaste veckorna – Pastarosiomis savaitėmis daug lijo.

  • Taip pat, kai KAS įvyko yra svarbiau negu KADA tai įvyko.

Jag har sett denna film många gånger – Mačiau šitą filmą daug kartų (nesvarbu kada, svarbu rezultatas). Palyginimui: Jag såg denna film på bio igår – Mačiau šitą filmą kino teatre vakar.

  • Apibendrinant tai, kas yra įvykę iki šiol, dažnai su tokiais apibendrinančiais žodžiais kaip aldrig (niekada), någonsin (kažkada), alltid (visada):

Jag har aldrig varit i Paris – Niekada nesu buvus Paryžiuje.

Vi har inte haft en lugn stund sedan vi flyttade hit – neturėjom ramios akimirkos nuo tada kai čia atsikraustėme.

De har alltid haft problem med sina barnjie visada turėjo problemų su savo vaikais.

  • Kai įvykusio veiksmo rezultatas aktualus kalbamuoju momentu:

Taxin har kommit – Taksi atvažiavo (t.y. laukia dabar apačioje).

Vi har köpt en ny bil – Mes nusipirkom naują automobilį.

Barnet har vaknat – Vaikas prabudo (ir dabar nebemiega).

  • Apie baigtą veiksmą ateityje, po kurio eis kitas veiksmas:

När vi har ätit, ska vi gå på bio – Kai pavalgysim, eisim į kiną.

Kan jag låna boken när du har läst den? – ar galėsiu pasiskolinti knygą, kai tu ją perskaitysi?

Hade + supinum sudaro pluskvamperfekto laiką. Šis laikas vartojamas:

  • Apibūdinti praeities veiksmą, įvykusį prieš kitą veiksmą praeityje:

Tåget hade redan gått, när vi kom till stationen – Traukinys jau buvo išvažiavęs, kai atvykome į stotį. (Abu veiksmai įvyko praeityje, vienas po kito).

När han hade läst tidningen, lade han den åt sidan – Kai jis perskaitė laikraštį, padėjo jį į šoną. (pirmiau perskaitė, paskui padėjo į šoną, abu veiksmai įvyko praeityje vienas po kito).

Kartais antras veiksmas yra tik numanomas:

Gästerna hade ännu inte kommit – svečiai dar nebuvo atvykę (numanoma: tuo momentu).

  • Tariamąjai būtojo laiko nuosakai išreikšti:

Jag hade gjort det, om jag hade kunnat – būčiau padarius, jei būčiau galėjus.

Jag hade köpt en bil, om jag hade haft pengar – būčiau nusipirkus automobilį, jei būčiau turėjus pinigų.

Jei du veiksmai yra atliekami to paties veikėjo, dažniausiai pirmas veiksmas nusakomas konstrukcija efter att  ha + supinum:

Efter att ha ätit middag tog vi en promenadPavalgę (po to, kai pavalgėm) vakarienę, išėjome pasivaikščioti.

Hon återvände till Litauen efter att ha bott två år i SverigeJi grįžo į Lietuvą, pragyvenusi dvejus metus Švedijoje.

Pratimai pasitreniravimui:

Supinum 1

Supinum 2

Klausimai ir pastebėjimai, kaip visada, komentaruose arba FB :) Lycka till!

Fraziniai veiksmažodžiai (partikelverb)

Balandis 13, 2014 parašė Aistė

Fraziniai veiksmažodžiai yra tokie veiksmažodžiai, kurie, vartojami su po jų einančiais kitais žodeliais (dalelytėmis), įgyją visiškai naują prasmę, pvz dyka ir dyka upp reiškia du skirtingus dalykus (nardyti ir ateiti, atsirasti).

Fraziniame veiksmažodyje dalelytė yra visada kirčiuota (juk tai ji apsprenčia veiksmažodžio reikšmę).

Švedų kalboje fraziniai veiksmažodžiai yra labai gausiai vartojami, todėl tikrai rekomenduoju skirti tam laiko ir įsisavinti bent jau pagrindinius veiksmažodžius ir jų reikšmes su įvairiomis dalelytėmis. Tada, kai pvz., kalbėdami lietuviškai mes keičiame veiksmažodį, švedų kalboje dažnai pakanka pakeisti tik dalelytę, ir labai svarbu, kad tai būtų teisinga dalelytė. Jei paprašysite kieno nors att si kaffet, gausite kitokį rezultatą, nei paprašę att slå ut kaffet :)

Kas yra dalelytė (partikel)?

Dalelytė – tai kirčiuotas prielinksnis arba prieveiksnis, einantis po veiksmažodžio ir suteikiantis veiksmažodžiui naują reikšmę.

Skaitant kartais būna sunku suprasti, kada prielinksnis ar prieveiksmis tarnauja kaip dalelytė ir turėtų būti kirčiuotas, o kada ne. Tada svarbu suprasti kontekstą, pvz:

Hon slåg på TV gali reikšti ir ”ji įjungė televizorių” (på kirčiuotas), ir ”ji trenkė per televizorių” (på nekirčiuotas).

Jag hälsade på Anna gali reikšti ir ”aš aplankiau Aną” (på kirčiuotas), ir ”aš pasisveikinau su Ana” (på nekirčiuotas).

Paprastai dalelytė eina iš karto po veiksmažodžio, bet kartais tarp jų gali būti įsiterpę kiti žodžiai (dalelytė vis tiek išlieka kirčiuota): Han ställer upp idag/ Idag ställer han inte upp.

Dalelytės pakeičia arba papildo veiksmažodžio prasmę (panašiai kaip priešdėliai lietuvių kalboje), pvz äta (valgyti) ir äta upp (suvalgyti).

Norintiems labiau pasigilinti (ir jau skaitantiems švediškai), rekomenduoju knygą Se Upp! Svenska partikeverb. Čia išsamiai paaiškinamos visos dalelytės ir dažniausiai vartojamos frazinių veiksmažodžių formos.

Daugiau apie frazinius veiksmažodžius galite pasiskaityti čia:

Partikelverb 1

Partikelverb 2

Frazinių veiksmažodžių sąrašas su vertimu (švedų k.)

Pratimai žinių įtvirtinimui:

Pratimas

Pratimas

Būsimasis laikas švedų kalboje

Lapkritis 11, 2013 parašė Aistė

Hej hej! Šiandien plačiau pasidomėsime, kaip švedų kalboje sudaromas būsimasis laikas.

Kalbėdami apie ateities įvykius, švedų kalboje galime naudoti trejas konstrukcijas:

1. Esamasis laikas + laiko aplinkybė

Tai paprasčiausias ir dažniausiai vartojamas būdas, ateities veiksmams reikšti.

Pavyzdžiai:

Jag kommer nästa vecka – ateisiu kitą savaitę.

Jag ringer dig imorgon – paskambinsiu tau rytoj.

Jag flyttar om en månad – aš kraustysiuos už mėnesio.

Continue reading “Būsimasis laikas švedų kalboje” »

Ändra, förändra, byta och växla

Birželis 1, 2012 parašė Aistė

Viena šio tinklalapio lankytoja domėjosi, kada vartojami šie, atrodytų, tą patį reiškiantys veiksmažodžiai. Pagalvojau, kad toks klausimas gali kilti daugeliui ir nusprendžiau parašyti šiek tiek pavyzdžių.

Pagal prasmę visi šie žodžiai reiškia keisti, pakeisti, tačiau yra truputis niuansų, kada būtent koks žodis vartojamas.

Ändra

Ändra reiškia pakeisti, suteikiant naują formą, turinį arba ištaisant ką nors, pvz:

Universitetet vill ändra reglerna. (Universitetas nori pakeisti taisykles.)

Man kan ändra storlek på bilden om den är för liten. (Galima pakeisti paveiksliuko dydį, jei jis per mažas.)

Du har skrivit fel. Du måste ändra det. (Tu parašei klaidingai. Turi tai pakeisti.)

Hon ändrar ofta hårfärg. (Ji dažnai keičia plaukų spalvą.)

Förändra

Förändra yra labai panašus į ändra ir kartais abu šie žodžiai gali būti naudojami pakaitomis. Tačiau förändra labiau tinka, kalbant apie abstraktesnius pasikeitimus, tokius kaip asmenybės, charakterio, visuomenės, pvz:

Världen har förändrats. (Pasaulis pasikeitė.)

Mitt liv förändrades när jag kom till Sverige. (Mano gyvenimas pasikeitė, kai atvykau į Švediją.)

Vi har inte träffats på länge men du har inte förändrats! (Ilgai nesimatėme, bet tu nepasikeitei.)

Olyckan förändrade allt. (Nelaimė viską pakeitė).

Byta

Byta reiškia ką nors pakeisti kuo nors kitu, pvz:

Jag vill byta jobb. (Noriu pakeisti darbą.)

Vill du byta plats med mig? (Ar nori pasikeisti su manimi vietomis?)

Man kan byta namn/fönster/skola/kläder, osv. (Galima pakeisti vardą/langus/mokyklą/rūbus ir t.t.)

Växla

Växla dažniausiai vartojamas prasme “iškeisti”, pvz: växla pengar/mynt/valuta. (Iškeisti pinigus/monetas/valiutą).

Taip pat växla gali reikšti daugiau mažiau pastovų kaitaliojimą tarp kelių alternatyvų. Įsivaizduokit pavarų kaitaliojimą vairuojant (beje, pavara švediškai ir yra en växel ;) ).

Han växlade mellan att springa och gå. (Jis tai bėgo, tai ėjo.)

Hon växlade mellan att skratta och gråta. (Ji tai juokėsi, tai verkė).

Han kan växla mellan tre dialekter. (Jis gali pakaitomis kalbėti trimis tarmėmis).

Žodžiu, atsiminti reikia tai, kad ändra ir förändra taikoma pasikeitimams vieno ir to paties dalyko, ar tai būtų charakteris, ar plaukų spalva. Byta apima jau kelis dalykus, iš kurių vieno atsisakoma vardan kito. Växla apima taip pat kelis dalykus, iš kurių tai vienas, tai kitas tampa aktualus.

Dar aiškiau pajusti skirtumą padės toks pavyzdys.

Hon har ändrat sin klänning flera gånger. Ji keitė (taisė) savo suknelę kelis kartus (persiuvo tą pačią suknelę).

Hon har förändrat hela klänningsmodet. Ji pakeitė visą suknelių madą (visos pradėjo rengtis kaip JI :) ).

Hon har bytt klänning flera gånger inför festen. Prieš šventę ji pakeitė suknelę kelis kartus (persirengė vis nauja suknele, kol išsirinko).

Hon har tio klänningar och växlar mellan dem. Ji turi dešimt suknelių ir jas keičia (apsivelka tai vieną, tai kitą).

Na, tikiuosi, dabar kils mažiau abejonių, kada vartoti ändra, förändra, byta ir växla :)

  • Išmintis på svenska

    Att gifta sig är som att fånga loppor med tårna – det kan lyckas. — svenskt ordspråk

  • Draugai

    Lietuvių bendruomenė Švedijoje