‘Sakinių sudarymas’ archyvas

Vad är klockan?/Kiek valandų?

Liepa 6, 2012 parašė Aistė

Kaip žinia, švedai garsėja savo punktualumu. Todėl, jei jau pramokote skaičiuoti švediškai, iš karto imkitės laikrodžio ir valandų :)

Vad är klockan?

Klockan är…

12:00 …tolv

12:05 …fem (minuter) över tolv

12:10 … tio över tolv

12:15 …kvart över tolv

12:20 …tjugo över tolv

12.25 …fem i halv ett

12.30 …halv ett

12.35 …fem över halv ett

12.40 …tjugo i ett

12.45 …kvart i ett

13:00 …ett.

Ir taip toliau ir panašiai :) Per TV ir radiją galima išgirsti ir kitokių variantų (dažniausiai per laidų anonsus), pvz., tolv och trettio (dvylika trisdešimt) ir pan.

Dar įdomus dalykas yra tai, kad žodis en klocka (laikrodis) nuo senų laikų yra išlaikęs savo gramatinę moterišką giminę, todėl dar ir dabar į klausimą vad är klockan? arba hur mycket är klockan? galima atsakyti hon är…Bet tai galioja tik kalbant apie laiką, nes pats laikrodis jau bus den. Pvz: Vilken snygg klocka du har, är den ny?

Na, tikiuosi, pakankamai aiškiai čia viską surašiau, visada galima klausti, jei kas neaišku ;)

Užduotys

Spausti ir klausytis

Vad är klockan?

Klausyti ir išrinkti atsakymus

Klausimų sudarymas

Vasaris 18, 2012 parašė Aistė

TAIP/NE KLAUSIMAI

Tai tokie klausimai, į kuriuos galima trumpai atsakyti taip arba ne. Švedų kalboje jie sudaromi paprasčiausiai apkeičiant vietomis veiksnį ir tarinį (omvänd ordföljd):


Han sover (jis miega) – Sover han? (ar jis miega?)

Lena dricker kaffe (Lena geria kavą) – Dricker Lena kaffe? (Lena geria kavą?)

De förstår svenska (jie supranta švediškai) – Förstår de svenska? (ar jie supranta švediškai?)

Likusi sakinio struktūra išlieka nepakitusi, t.y., prieveiksmis eina iš karto po veiksnio ir pan.:

Lena dricker inte kaffe (Lena negeria kavos) – Dricker Lena inte kaffe? (Lena negeria kavos?)

Han läser aldrig tidningen på morgonen (jis niekada ryte neskaito laikraščio) – Läser han aldrig tidningen på morgonen? (jis niekada ryte neskaito laikraščio?)

Du vill inte ha en smörgås (tu nenori sumuštinio) – Vill du inte ha en smörgås? (nenori sumuštinio?)

KITOKIE KLAUSIMAI

Į kai kuriuos klausimus negalima atsakyti tik taip arba ne. Tokie klausimai pradedami klausiamaisiais žodeliais (kas, kur, kada ir t.t.). Švedų kalboje klausiamieji žodeliai (frågeord) visada eina klausimo pradžioje, po jų seka tarinys, veiksnys ir kitos sakinio dalys, kaip ir aukščiau aptartuose Taip/Ne klausimuose.

Vad gör du i morgon? Ką tu veiki rytoj?

Var bor du? Kur tu gyveni?

Varför skrattar de? Kodėl jie juokiasi?

När kommer bussen? Kada atvažiuoja autobusas?

Dažniausiai pasitaikantys klausiamieji žodeliai:

Vad – kas? (apie daiktus)

Vem – kas? (apie žmones)

Vems – kieno?

Var – kur?

Vart – kur? (nurodant kryptį)

Varför – kodėl?

När – kada?

Hur – kaip?

Varifrån – iš kur?

Hur länge – kaip ilgai?

Hur mycket – kiek? (su neskaičiuojamais objektais)

Hur många – kiek, keli? (su skaičiuojamais objektais)

Hur dags – kada? Kokiu laiku? (tiksliai)

Vilken/vilket/vilka – kuris/kurie?

Užduotys:

Įrašyti klausiamuosius žodelius

Parinkti teisingus

Skriv frågor

Žodžių tvarka sakinyje (ordföljd)

Kovas 27, 2011 parašė Aistė

Iki šiol kažkiek rašiau apie atskiras kalbos dalis: daiktavardį, veiksmažodį, būdvardį, įvardį. Tačiau iš tos informacijos mažai naudos, jei neaišku, kaip atskirus žodžius sudėti į taisyklingą sakinį. Todėl nusprendžiau šį įrašą paskirti žodžių tvarkos sakinyje aptarimui.

Švedų kalboje visos sakinio dalys (veiksnys, tarinys, aplinkybės ir t.t.) turi pakankamai griežtai apibrėžtą vietą sakinyje. Bet pirmiausia šiek tiek apie pačius sakinius. Kaip ir lietuvių kalboje, švedų kalboje sakiniai skirstomi į pagrindinius ir šalutinius.

  • Pagrindinis sakinys (huvudsats) – toks sakinys, kuris gali egzistuoti savarankiškai ir minimum yra sudarytas iš veiksnio ir tarinio:

Det regnar – lyja.

Jag sover – aš miegu.

Han dricker mjölk – jis geria pieną.

  • Šalutinis sakinys (bisats) – toks sakinys, kuris priklauso nuo pagrindinio sakinio (paėmus jį atskirai, nebus aišku, apie ką kalbama). Šalutinis sakinys prie pagrindinio jungiamas tam tikrais jungtukais (att, om ir kt.):

Jag ser att det regnar – aš matau, kad lyja. Šiuo atveju “att det regnar” yra šalutinis sakinys, priklausantis nuo pagrindinio sakinio “Jag ser”.

Om jag sover, väck mig inte! – Jei miegu, manęs nežadink! Šalutinis sakinys “Om jag sover”.

Continue reading “Žodžių tvarka sakinyje (ordföljd)” »

  • Išmintis på svenska

    Ta alltid ut lyckan i förskott, det värsta som kan hända är att du varit lycklig i onödan. — Ulrika Gabriel

  • Draugai

    Lietuvių bendruomenė Švedijoje