‘Įvardis/Pronomen’ archyvas

Įvardžių objektinė forma – mane, tave ir t.t.

Birželis 15, 2011 parašė Aistė

Kai įvardis sakinyje atsako į klausimus ką? kam? ko? kuo? ir tarnauja papildiniu (objektu), švedų kalboje jis įgyja tokias formas:

SubjektsformObjektsformPavyzdžiai
Jag (aš)Mig [mej] - mane, man, manęs, manimiÄlskar du mig? - ar myli mane?
Ring mig i kväll - paskambink man šįvakar.
Du (tu)Dig [dej] - tave, ...Jag älskar dig - aš myliu tave.
Jag saknar dig - ilgiuosi tavęs.
Han (jis)Honom - jį, ...Jag ser honom - aš jį matau.
Hon (ji)Henne - ją, ...Jag träffade henne i går - aš ją sutikau vakar.
DenDen - jį/ją (su en-žodžiais)Jag har köpt en cykel. Vill du se den? - aš nusipirkau dviratį. Ar nori jį pamatyti?
DetDet - jį/ją (su ett-žodžiais)Vilket snyggt paraply! Var har du köpt det? - Koks gražus skėtis! Kur jį pirkai?
Man (nežym. įvardis)EnMånga undviker en, om man skryter - daugelis vengia to, kuris giriasi.
Vi (mes)Oss - mus, ...Kom och hälsa på oss - atvažiuok pas mus į svečius.
Ser du oss? - ar matai mus?
Ni (jūs)Er [ėr] - jus, ...Jag ser inte er - aš jūsų nematau.
De [dom] - jie, jos

Dem [dom] - juos/jas, ...Har du talat med dem i dag? - ar kalbėjai su jais/jomis šiandien?

Atkreipkite dėmesį, kad įvardis de ir jo objektinė forma dem tariasi vienodai – [dom].

Naudingos nuorodos:

Paklausyti, kaip tariasi įvardžiai (su pavyzdžiais) – čia

Įrašyti teisingus įvardžius – čia

Pronomen/Įvardis

Sausis 15, 2011 parašė Aistė

Švedų kalbos veiksmažodžiai yra nekaitomi asmenimis, t.y., turi vienodą formą, nesvarbu, ar “aš” atlieku veiksmą, ar “jie” :) Todėl, kad būtų aišku, kas visgi vieną ar kitą veiksmą atlieka, prieš veiksmažodį visada privaloma vartoti įvardį.

Švedų kalbos įvardžiai:

Jag [jaaag] sover – aš miegu Vi [viii] sover – mes miegame
Du [diūūū] sover – tu miegi Ni [niii] sover – jūs miegate
Han [han] sover – jis miega De [dom] sover – jie (jos) miega
Hon [hun] sover – ji miega
Den/det [den/die] sover – jis, ji miega (kalbant apie gyvūnus ir daiktus)

*Dar egzistuoja nežymimasis įvardis man, sutampantis su daiktavardžiu en man – vyras, žmogus. Vartojamas sakinyje, kai neaišku arba nesvarbu, kas atlieka veiksmą:

När man sover, drömmer man – kai žmogus miega (kai miegama), jis sapnuoja (sapnuojama).

Svarbu atkreipti dėmesį:

  • Žodyje jag balsis a tariamas ilgai ir labiau primena balsį o, o gale esanti g tariama minkštai. Tačiau kalbant dažniausiai įvardis nėra pabrėžiamas, todėl beveik susilieja su veiksmažodžiu ir tariasi/girdisi trumpas “ja”.  Pvz., frazė jag kommer (aš ateinu) greičiausiai tarsis/girdėsis kaip “jakomer”.
  • Ni (jūs) vartojama tik daugiskaitoje, kai kreipiamasi į kelis asmenis. Lietuviškai kam nors sakydami “jūs”, išreiškiame pagarbą ir mandagumą, bet švedai į visus kreipiasi du (tu). Ne dėl to, kad vieni kitų negerbia, bet dėl vyraujančio požiūrio, kad visi esame lygūs. Apie švedų neformalumą reikės parašyti atskirą įrašą :)
  • Den/det vartojami kalbant ne apie žmogų, den pavaduoja en-žodžius, o det – ett-žodžius, pvz.:
Jag läser en bok. Den är intressant. Aš skaitau knygą. Ji yra įdomi.
Jag ser ett hus. Det är gammalt. Aš matau namą. Jis yra senas.

Į šią kategoriją patenka ir gyvūnai, tačiau pastebėjau, kad taisyklė negalioja, kalbant apie naminius gyvūnus (šunis, kates), kada jie savo savininkams yra kaip šeimos nariai. Tada tinka vartoti han/hon, kaip ir kalbant apie žmogų.

  • De (jie) – vartojami ir kalbant apie “juos”, ir apie “jas”, tiek apie en-žodžius, tiek apie ett-žodžius. Tariama “dom” ir kartais neformaliai taip ir rašoma.

Kaip visada, šiek tiek nuorodų, kur galima pasipraktikuoti:

Paklausyti, kaip tariasi įvardžiai – čia

Įrašyti tinkamus įvardžius – čia

Lycka till!

  • Išmintis på svenska

    Att inte ha blivit älskad är otur, att inte kunna älska – det är olycka. — Albert Camus

  • Draugai

    Lietuvių bendruomenė Švedijoje