‘Daiktavardis/Substantiv’ archyvas

Savaitės dienos (veckodagar)

Gegužė 20, 2012 parašė Aistė

Mėnesius ir metų laikus jau apžvelgėm, beliko savaitės dienos :)

Taigi, savaitės dienos švediškai:

Måndag – pirmadienis (Månens dag – Mėnulio diena).

Tisdag – antradienis (Tyrs dag – karo dievo Tiro diena).

Onsdag – trečiadienis (Odens dag – vyriausiojo dievo Odino diena).

Torsdag – ketvirtadienis (Tors dag – griaustinio dievo Toro diena).

Fredag – penktadienis (Frejas dag – vaisingumo deivės Frėjos diena).

Lördag – šeštadienis (lögardagen, diena, kai buvo prausiamasi ir maudomasi).

Söndag – sekmadienis (Solens dag – Saulės diena).

Kaip matote, švedai beveik visas savaitės dienas pavadinę skandinavų dievų vardais. Išimtis – šeštadienis. Šeštoji savaitės diena pavadinta pagal tai, kad tądien žmonės lögade (=tvättade) sig och badade, t.y., prausėsi ir maudėsi.

Dar keletas naudingų žodžių į temą:

Dag (en, ar)  - diena

Vecka (n, or)  - savaitė

Vardag (en, ar) – darbo diena, šiokiadienis

Helgdag (en, ar) – šventinė diena

Helg (en, er) – savaitgalis

Ir galiausiai – super nuotaikingas video, padedantis įsiminti savaitės dienų pavadinimus! ;)

Daiktavardžių bestämd ir obestämd formos, kada kurią vartoti?

Balandis 11, 2011 parašė Aistė

Pačioje pradžioje, kai tik pradėjau pildyti šį tinklaraštį, rašiau apie tai, kaip švedų kalboje sudaroma daiktavardžių žymimoji (bestämd) ir nežymimoji (obestämd) forma, bet nepaaiškinau, kada kurią formą naudoti. Tam skiriu šitą įrašą :)

Continue reading “Daiktavardžių bestämd ir obestämd formos, kada kurią vartoti?” »

Daiktavardžių daugiskaitos sudarymas

Sausis 4, 2011 parašė Aistė

Jau šiek tiek rašiau apie dvi pagrindines daiktavardžių formas: en-žodžius ir ett-žodžius ir užsiminiau, kad švedų kalboje daiktavardžiai gali turėti nežymimąją (obestämd) ir žymimąją (bestämd) formas. Šiandien nusprendžiau parašyti apie daiktavardžių daugiskaitos sudarymą.

Daugiskaitos nežymimoji forma

Švedų kalboje daiktavardžių dgs. nežymimoji forma sudaroma prie žodžio šaknies pridedant galūnes -or, -ar, -(e)r, -n, arba nepridedant jokios galūnės. Pagal tai, kokią galūnę įgyja daugiskaitoje, daiktavardžiai skirstomi į 5 grupes (5 deklinationer):

1. -or. Šią grupę sudaro tik en-žodžiai, iš kurių dauguma vns. baigiasi nekirčiuota -a.

en flicka - två flickor
en gata - två gator

2.  -ar. Šią grupę sudaro taip pat tik en-žodžiai, iš kurių dauguma vns. baigiasi nekirčiuotu -e.

en pojke - två pojkar
en timme (valanda) - två timmar

3. -(e)r. Šiai grupei priklauso tiek en-, tiek ett-žodžiai, dažniausiai skoliniai iš Prancūzų ar Lotynų kalbos, kurių kirčiuotas paskutinis skiemuo; taip pat kai kurie vienskiemeniai žodžiai, kurie vns. baigiasi balsiu (prideda -r).

en restaurang (restoranas) - två restauranger
en student - två studenter
en sko (batas) - två skor

4. -n. Šiai grupei priklauso tik ett-žodžiai, kurie vns. baigiasi nekirč. balsiu.

ett äpple - två äpplen
ett arbete (darbas) - två arbeten

5. neprideda galūnės. Šiai grupei priklauso dauguma ett-žodžių, kurie baigiasi priebalsiu, ir en-žodžiai, apibūdinantys žmones ir profesijas, kurie baigiasi -are, -er, -ande, -ende.

ett barn - två barn
ett hus - två hus
en säljare (pardavėjas) - två säljare
en musiker (muzikantas) - två musiker

Daugiskaitos žymimoji forma

Daugiskaitos žymimoji forma sudaroma prie dgs. nežymimosios formos pridedant artikelius: -na, -en, -a.

  • -na pridedamas tada, kai daiktavardžio daugiskaitos nežymimoji forma baigiasi -r:
flickor + na = flickorna
pojkar + na = pojkarna
  • -en ir -a priklauso ett-žodžių daugiskaitos darybai. -en pridedamas tada, kai ett-žodžio dgs. nežymimoji forma baigiasi priebalsiu, o -a pridama tada, kai ett-žodžio dgs. nežymimoji forma baigiasi -n.
barn + en = barnen
äpplen + a = äpplena

Apibendrinimui:

Deklination

Singular (vienaskaita)

Plural (daugiskaita)

Obestämd form

Bestämd form

Obestämd form

Bestämd form

1.

en flicka

flickan

flickor

flickorna

2.

en pojke

pojken

pojkar

pojkarna

3.

en student

studenten

studenter

studenterna

4.

ett äpple

äpplet

äpplen

äpplena

5.

ett hus

huset

hus

husen

Čia surašiau pagrindines taisykles, kurios padeda sudaryti daiktavardžių daugiskaitą, tačiau yra daug daugiau įvairių niuansų ir išimčių, kurios įsisiavinamos su laiku, pvz. kad kai kurie daiktavardžiai daugiskaitoje keičia šaknies balsį.

Pasipraktikuoti galite čia, čia, čia ir dar čia

Lycka till! 

Daiktavardis: en/ett-žodžiai, žymimoji/nežymimoji forma

Gruodis 19, 2010 parašė Aistė

Lygybės idealas, skelbiamas ir propaguojamas Švedijos visuomenėje, atsispindi ir jos kalboje. Skirtingai nei lietuvių kalboje, kurioje daiktavardžiai gali būti moteriškos arba vyriškos giminės, švedų k. daiktavardžių giminė neturi nieko bendro su lytimi. Ji apibrėžiama daiktavardžio priklausymu en- arba ett- žodžiams (pvz., en katt – katė; ett bord – stalas). Toliau dar įdomiau: jokių taisyklių ar loginio paaiškinimo, kaip žinoti, kuriai grupei priklauso vienas ar kitas daiktavardis, nėra. Vienintelė išeitis – mokantis naujų žodžių įsidėmėti, ar tai “en-žodis” (en-ord) ar “ett-žodis” (ett-ord). Kodėl tai svarbu? Todėl, kad nuo to, ar daiktavardis priklauso en- ar ett- žodžiams, priklausys jo žymimoji forma, daugiskaitos formavimas ir būdvardžių derinimas.

Nors, kaip jau minėjau, aiškių taisyklių dėl en- ir ett- žodžių nėra, visgi galima atrasti tam tikrus dėsningumus. Visų pirma, dauguma švedų kalbos daiktavardžių – apie 70 proc. – yra en- žodžiai. Taip pat visi žmones ir profesijas apibūdinantys žodžiai yra en-žodžiai (išskyrus ett barn – vaikas): en man (vyras), en kvinna (moteris), en sambo (sugyventinis), en läkare (gydytojas) ir pan. Aš asmeniškai stengiuosi labiau įsidėmėti ett-žodžius, juos užsirašius paryškinu kita spalva.

Daiktavardžio forma, kai prieš jį eina en arba ett artikelis, yra vadinama nežymimąją forma (obestämd form), o pats artikelis – nežymimuoju artikeliu (obestämd artikel): en penna (rašiklis), en telefon (telefonas), en hund (šuo), ett hus (namas). Nežymimoji daiktavardžio forma reiškia vieną dalyką iš daugelio: bet kurį rašiklį, telefoną, šunį ar namą. Ji dažniausiai vartojama, kai tas dalykas yra minimas pirmą kartą ir klausytojas nežino, apie ką konkrečiai kalbama, pvz., jag har en hund (aš turiu šunį).

Kai norima kalbėti apie specifinį, jau minėtą ar iš anksčiau žinomą dalyką, tada vartojama daiktavardžio žymimoji forma (bestämd form). Ji sudaroma labai paprastai – daiktavardžio vns. pabaigoje pridedant -en/-et (arba tik -n/-t, jei daiktav. baigiasi balsiu). Taigi tas pats artikelis, kuris nežymimojoje formoje eina prieš daiktavardį, žymimojoje formoje virsta galūne:

en penna+n = pennan
en telefon+en = telefonen
en hund+en = hunden
ett hus+et = huset
ett barn+et = barnet

Sunkiau nei sudaryti žymimąją formą yra nuspręsti, kada ją vartoti. Vieną atvejį aš jau paminėjau – kalbant apie žinomą ar jau minėtą pokalbio objektą, pvz.: Jag har en hund. Hunden är svart. (Aš turiu šunį. Šuo (būtent tas, kurį turiu) yra juodas). Tačiau yra ir daugiau taisyklių apie žymimosios formos vartojimą, kurias tikiuosi apžvelgti ateityje.

Uppgift 1 (Užduotis). Skriv den bestämda formen (Parašykite žymimąją formą):

En bil (automobilis) Ett bord (stalas)
En buss (autobusas) Ett brev (laiškas)
En stol (kėdė) Ett jobb (darbas)
En bok (knyga) Ett år ((vieneri) metai)
En dag (diena) Ett foto (nuotrauka)
En tidning (laikraštis) Ett hjärta (širdis)
En lampa (lempa) Ett äpple (obuolys)
En pojke (berniukas) Ett meddelande (pranešimas, žinia)
En flicka (mergaitė) Ett kvitto (čekis)

Uppgift 2 “En eller ett?”

Uppgift 3  “En eller ett 2?”

Lycka till!/ Sėkmės!

  • Išmintis på svenska

    Felet med vår värld är att de dumma är så säkra på sin sak och de kloka så fulla av tvivel. — Bertrand Russell

  • Draugai

    Lietuvių bendruomenė Švedijoje