Hej!

Net keliuose komentaruose prašėte parašyti daugiau apie veiksmažodžių supinum formą, taigi tikiuosi, kad šis įrašas bus daug kam naudingas Apie pačią supinum formą daug rašyti nėra ko, nes iš esmės ji naudojama tik dviejų naujų laikų – perfekto ir pluskvamperfekto - sudarymui. Todėl šis įrašas bus labiau apie šių laikų vartojimą.

Supinum yra nekaitoma veiksmažodžio forma, kuri pati viena atskirai nieko nereiškia, o prasmę įgyja tik vartojama su veiksmažodžiu ha (har, hade). Veiksmažodžiai supino formoje visada baigiasi –t: ätit, sovit, läst, åkt.

Har + supinum sudaro perfekto laiką. Šis laikas vartojamas:

• kalbant apie veiksmą, kuris prasidėjo praeityje ir tebevyksta kalbamuoju momentu:

Jag har bott i Sverige i fem år – Aš gyvenu Švedijoje penkerius metus (t.y. pradėjau čia gyventi prieš penkerius metus (praeitis), bet vis dar tebegyvenu (dabartis)). Palyginimui tas pats sakinys preteritum laike skambėtų: Jag bodde i Sverige i fem år – Gyvenau Švedijoje penkerius metus (bet jau nebegyvenu ten).

De har inte varit hemma på en hel månad – Jų nėra namie visas mėnuo (ir dar neaišku, kada jie grįš).

• Kai veiksmas yra glaudžiai susijęs su kalbamuoju momentu. Ryšys su dabartimi dažnai nurodomas, įvardijant nepabaigtą laikotarpį (idag, de senaste veckorna, hittills):

Vad har du gjort idag? – Ką nuveikei šiandien? (diena dar nesibaigė).

Det har regnat mycket de senaste veckorna – Pastarosiomis savaitėmis daug lijo.

• Taip pat, kai KAS įvyko yra svarbiau negu KADA tai įvyko.

Jag har sett denna film många gånger – Mačiau šitą filmą daug kartų (nesvarbu kada, svarbu rezultatas). Palyginimui: Jag såg denna film på bio igår – Mačiau šitą filmą kino teatre vakar.

• Apibendrinant tai, kas yra įvykę iki šiol, dažnai su tokiais apibendrinančiais žodžiais kaip aldrig (niekada), någonsin (kažkada), alltid (visada):

Jag har aldrig varit i Paris – Niekada nesu buvus Paryžiuje.

Vi har inte haft en lugn stund sedan vi flyttade hit – neturėjom ramios akimirkos nuo tada kai čia atsikraustėme.

De har alltid haft problem med sina barn – jie visada turėjo problemų su savo vaikais.

• Kai įvykusio veiksmo rezultatas aktualus kalbamuoju momentu:

Taxin har kommit – Taksi atvažiavo (t.y. laukia dabar apačioje).

Vi har köpt en ny bil – Mes nusipirkom naują automobilį.

Barnet har vaknat – Vaikas prabudo (ir dabar nebemiega).

• Apie baigtą veiksmą ateityje, po kurio eis kitas veiksmas:

När vi har ätit, ska vi gå på bio – Kai pavalgysim, eisim į kiną.

Kan jag låna boken när du har läst den? – ar galėsiu pasiskolinti knygą, kai tu ją perskaitysi?

Hade + supinum sudaro pluskvamperfekto laiką. Šis laikas vartojamas:

• Apibūdinti praeities veiksmą, įvykusį prieš kitą veiksmą praeityje:

Tåget hade redan gått, när vi kom till stationen – Traukinys jau buvo išvažiavęs, kai atvykome į stotį. (Abu veiksmai įvyko praeityje, vienas po kito).

När han hade läst tidningen, lade han den åt sidan – Kai jis perskaitė laikraštį, padėjo jį į šoną. (pirmiau perskaitė, paskui padėjo į šoną, abu veiksmai įvyko praeityje vienas po kito).

Kartais antras veiksmas yra tik numanomas:

Gästerna hade ännu inte kommit – svečiai dar nebuvo atvykę (numanoma: tuo momentu).

• Tariamąjai būtojo laiko nuosakai išreikšti:

Jag hade gjort det, om jag hade kunnat – būčiau padarius, jei būčiau galėjus.

Jag hade köpt en bil, om jag hade haft pengar – būčiau nusipirkus automobilį, jei būčiau turėjus pinigų.

Jei du veiksmai yra atliekami to paties veikėjo, dažniausiai pirmas veiksmas nusakomas konstrukcija efter att  ha + supinum:

Efter att ha ätit middag tog vi en promenad – Pavalgę (po to, kai pavalgėm) vakarienę, išėjome pasivaikščioti.

Hon återvände till Litauen efter att ha bott två år i Sverige – Ji grįžo į Lietuvą, pragyvenusi dvejus metus Švedijoje.

Pratimai pasitreniravimui:

Supinum 1

Supinum 2

Klausimai ir pastebėjimai, kaip visada, komentaruose arba FB Lycka till!