Supinum

Hej!

Net keliuose komentaruose prašėte parašyti daugiau apie veiksmažodžių supinum formą, taigi tikiuosi, kad šis įrašas bus daug kam naudingas :) Apie pačią supinum formą daug rašyti nėra ko, nes iš esmės ji naudojama tik dviejų naujų laikų – perfekto ir pluskvamperfekto - sudarymui. Todėl šis įrašas bus labiau apie šių laikų vartojimą.

Supinum yra nekaitoma veiksmažodžio forma, kuri pati viena atskirai nieko nereiškia, o prasmę įgyja tik vartojama su veiksmažodžiu ha (har, hade). Veiksmažodžiai supino formoje visada baigiasi –t: ätit, sovit, läst, åkt.


Har + supinum sudaro perfekto laiką. Šis laikas vartojamas:

  • kalbant apie veiksmą, kuris prasidėjo praeityje ir tebevyksta kalbamuoju momentu:

Jag har bott i Sverige i fem år – Aš gyvenu Švedijoje penkerius metus (t.y. pradėjau čia gyventi prieš penkerius metus (praeitis), bet vis dar tebegyvenu (dabartis)). Palyginimui tas pats sakinys preteritum laike skambėtų: Jag bodde i Sverige i fem år – Gyvenau Švedijoje penkerius metus (bet jau nebegyvenu ten).

De har inte varit hemma på en hel månad – Jų nėra namie visas mėnuo (ir dar neaišku, kada jie grįš).

  • Kai veiksmas yra glaudžiai susijęs su kalbamuoju momentu. Ryšys su dabartimi dažnai nurodomas, įvardijant nepabaigtą laikotarpį (idag, de senaste veckorna, hittills):

Vad har du gjort idag? – Ką nuveikei šiandien? (diena dar nesibaigė).

Det har regnat mycket de senaste veckorna – Pastarosiomis savaitėmis daug lijo.

  • Taip pat, kai KAS įvyko yra svarbiau negu KADA tai įvyko.

Jag har sett denna film många gånger – Mačiau šitą filmą daug kartų (nesvarbu kada, svarbu rezultatas). Palyginimui: Jag såg denna film på bio igår – Mačiau šitą filmą kino teatre vakar.

  • Apibendrinant tai, kas yra įvykę iki šiol, dažnai su tokiais apibendrinančiais žodžiais kaip aldrig (niekada), någonsin (kažkada), alltid (visada):

Jag har aldrig varit i Paris – Niekada nesu buvus Paryžiuje.

Vi har inte haft en lugn stund sedan vi flyttade hit – neturėjom ramios akimirkos nuo tada kai čia atsikraustėme.

De har alltid haft problem med sina barnjie visada turėjo problemų su savo vaikais.

  • Kai įvykusio veiksmo rezultatas aktualus kalbamuoju momentu:

Taxin har kommit – Taksi atvažiavo (t.y. laukia dabar apačioje).

Vi har köpt en ny bil – Mes nusipirkom naują automobilį.

Barnet har vaknat – Vaikas prabudo (ir dabar nebemiega).

  • Apie baigtą veiksmą ateityje, po kurio eis kitas veiksmas:

När vi har ätit, ska vi gå på bio – Kai pavalgysim, eisim į kiną.

Kan jag låna boken när du har läst den? – ar galėsiu pasiskolinti knygą, kai tu ją perskaitysi?

Hade + supinum sudaro pluskvamperfekto laiką. Šis laikas vartojamas:

  • Apibūdinti praeities veiksmą, įvykusį prieš kitą veiksmą praeityje:

Tåget hade redan gått, när vi kom till stationen – Traukinys jau buvo išvažiavęs, kai atvykome į stotį. (Abu veiksmai įvyko praeityje, vienas po kito).

När han hade läst tidningen, lade han den åt sidan – Kai jis perskaitė laikraštį, padėjo jį į šoną. (pirmiau perskaitė, paskui padėjo į šoną, abu veiksmai įvyko praeityje vienas po kito).

Kartais antras veiksmas yra tik numanomas:

Gästerna hade ännu inte kommit – svečiai dar nebuvo atvykę (numanoma: tuo momentu).

  • Tariamąjai būtojo laiko nuosakai išreikšti:

Jag hade gjort det, om jag hade kunnat – būčiau padarius, jei būčiau galėjus.

Jag hade köpt en bil, om jag hade haft pengar – būčiau nusipirkus automobilį, jei būčiau turėjus pinigų.

Jei du veiksmai yra atliekami to paties veikėjo, dažniausiai pirmas veiksmas nusakomas konstrukcija efter att  ha + supinum:

Efter att ha ätit middag tog vi en promenadPavalgę (po to, kai pavalgėm) vakarienę, išėjome pasivaikščioti.

Hon återvände till Litauen efter att ha bott två år i SverigeJi grįžo į Lietuvą, pragyvenusi dvejus metus Švedijoje.

Pratimai pasitreniravimui:

Supinum 1

Supinum 2

Klausimai ir pastebėjimai, kaip visada, komentaruose arba FB :) Lycka till!

Dalintis:

    3 komentarai (-ų)  »

    1. 1

      Inga parašė,

      Spalis 4, 2014 @ 16:46

      Labai ačiū už naudingą informaciją. Dabar tikrai aiškiau!!

    2. 2

      Ignas parašė,

      Lapkritis 17, 2014 @ 19:24

      Kaip žinot, kada supinas turi baigtis –t: ätit, sovit, läst, åkt.?
      Ta prasme, kada -t, o kada -sovit?
      Kaip dėl -te/-de? Kaip žinot, kada kurį rašyt?

    3. 3

      Rokas parašė,

      Lapkritis 19, 2014 @ 10:40

      Ignai,

      supinas visada baigiasi -t. Iš tikrųjų klausi, kaip žinoti, kada supino priesagą dėti tiesiai prie kamieno (kaip läs-t, åk-t), o kada – su jungiamuoju balsiu “i” (-it, kaip sov-it, komm-it, sprung-it).

      Tai priklauso nuo veiksmažodžio grupės. Pirmiausia reikia žinoti, kokios priesagos dedamos kiekvienai grupei presens, preteritum ir kt. laikuose. O tada kiekvieną veiksmažodį reikia mokytis kartu įsimenant ir jo grupę.

      1 grupė: att arbeta, arbeta-r, arbeta-de, arbeta-t
      2a grupė: att slänga, släng-er, släng-de, släng-t
      2b grupė: att läsa, läs-er, läs-te, läs-t
      3 grupė: att tro, tro-r, tro-dde, tro-tt
      4 grupė (stiprieji veiksmažodžiai): att dricka, drick-er, drack, druck-it
      5 grupė (netaisyklingieji veiksmažodžiai – mokytis mintinai): att ha, har, hade, haft

      4 grupės veiksmažodžiuose yra šaknies balsių kaita, bendratyje, esamajame laike ir liepiamojoje nuosakoje yra vienas balsis, preterite – kitas balsis, supine – dar kitas balsis. Dažniausi tipai i – a – u (dricker – drack – druckit), i – e – i (skriver – skrev – skrivit) ir u/y – ö – u (suger – sög – sugit arba knyter – knöt – knutit). Balsių kaitą 4 gr. veiksmažodžiuose irgi reikia išmokti mintinai.

      Tai toks ir atsakymas būtų – -t, jei tai 1-2 grupės, -it – jei 4 grupė.

    Komentarų RSS · TrackBack URI

    Pasisakykite

    • Išmintis på svenska

      Du kan misslyckas många gånger men är inte misslyckad förrän du börjar skylla på andra. — Olaus Petri

    • Draugai

      Lietuvių bendruomenė Švedijoje