Žodžių tvarka sakinyje (ordföljd)

Iki šiol kažkiek rašiau apie atskiras kalbos dalis: daiktavardį, veiksmažodį, būdvardį, įvardį. Tačiau iš tos informacijos mažai naudos, jei neaišku, kaip atskirus žodžius sudėti į taisyklingą sakinį. Todėl nusprendžiau šį įrašą paskirti žodžių tvarkos sakinyje aptarimui.

Švedų kalboje visos sakinio dalys (veiksnys, tarinys, aplinkybės ir t.t.) turi pakankamai griežtai apibrėžtą vietą sakinyje. Bet pirmiausia šiek tiek apie pačius sakinius. Kaip ir lietuvių kalboje, švedų kalboje sakiniai skirstomi į pagrindinius ir šalutinius.

  • Pagrindinis sakinys (huvudsats) – toks sakinys, kuris gali egzistuoti savarankiškai ir minimum yra sudarytas iš veiksnio ir tarinio:

Det regnar – lyja.

Jag sover – aš miegu.

Han dricker mjölk – jis geria pieną.

  • Šalutinis sakinys (bisats) – toks sakinys, kuris priklauso nuo pagrindinio sakinio (paėmus jį atskirai, nebus aišku, apie ką kalbama). Šalutinis sakinys prie pagrindinio jungiamas tam tikrais jungtukais (att, om ir kt.):

Jag ser att det regnar – aš matau, kad lyja. Šiuo atveju “att det regnar” yra šalutinis sakinys, priklausantis nuo pagrindinio sakinio “Jag ser”.

Om jag sover, väck mig inte! – Jei miegu, manęs nežadink! Šalutinis sakinys “Om jag sover”.

Žodžių tvarka pagrindiniame sakinyje (huvudsats)

Pagal tai, kokia tvarka sakinyje eina veiksnys (kas?) ir tarinys (ką veikia?), žodžių tvarka pagrindiniame sakinyje gali būti:

  • Normali (rak ordföljd) = veiksnys + tarinys (du sover – tu miegi)
  • Apkeista (omvänd ordföljd) = tarinys + veiksnys (sover du? – miegi tu?)

Normali žodžių tvarka (gal ir netikslus apibūdinimas, bet man taip lengviau atsiminti :) ) vartojama sakiniuose, kurie prasideda veiksniu. Dažniausiai tai yra įvairūs teiginiai:

Jag ser dig – aš matau tave.

Flickan skrattade – mergaitė juokėsi.

Han läser en bok – jis skaito knygą.

Nenormali ( :) ), arba apkeista, žodžių tvarka vartojama klausimuose ir tada, kai teiginys pradedamas kuria nors kita sakinio dalimi nei veiksnys. Švedų kalboje sakinį pradėti galima beveik visomis sakinio dalimis (papildiniu, aplinkybėmis ir t.t.) ar net šalutiniu sakiniu.

Svarbu! Tarinys sakinyje visada išlieka antroje vietoje. Todėl, jei sakinys pradedamas ne veiksniu, veiksnys eina iš karto po tarinio. Todėl taip ir gaunasi, kad veiksnys ir tarinys apsikeičia vietomis.

Nu ser jag dig – dabar aš tave matau.

Varför skrattade flickan? – Kodėl juokėsi mergaitė?

Läser han en bok? – Ar jis skaito knygą?

Šitą dalyką labai labai svarbu įsidėmėti, nes tai viena dažniausiai daromų klaidų!

Kitos sakinio dalys, tokios kaip papildinys (nurodo objektą), aplinkybės (nurodo kur, kada ir kokiu būdu veiksmas atliekamas), prieveiksmis (nurodo kaip atliekamas veiksmas) ir pan. taip pat turi savo vietą sakinyje.

Kad būtų aiškiau, pabandžiau tai pavaizduoti grafiškai:Huvudsats Fundament – tai, kuo pradedamas sakinys. Kaip jau minėjau, švedų kalboje sakinys gali prasidėti beveik visomis sakinio dalimis.

Verb1 – tarinys arba pagalbinis veiksmažodis. Dar kartą primenu, kad tarinys visada bus antroje vietoje.

Subjekt –  veiksnys (kas atlieka veiksmą?). Jei sakinys nepradedamas veiksniu, tada jis atsiduria trečioje vietoje iš karto po tarinio.

Satsadverb – prieveiksmis, kuris apibūdina veiksmažodį ir nurodo, kaip atliekamas veiksmas. Ši sakinio dalis gali visiškai pakeisti sakinio prasmę.

Dažniausiai pasitaikantys prieveiksmiai:

Inte – neiginys (Han dricker inte mjölk – jis negeria pieno).

Aldrig – niekada (Hon skrattar aldrig – ji niekada nesijuokia).

Sällan – retai (Han kommer sällan – jis retai ateina).

Tyvärr – deja (Han kommer tyvärr inte – jis, deja, neateis).

Alltid – visada (Jag är alltid glad att se dig – visada džiaugiuosi, tave matydama).

Ofta – dažnai (Han tvättar ofta bilen – jis dažnai plauna automobilį).

Gärna – mielai (Jag kommer gärna i morgon – aš mielai ateisiu rytoj).

Svarbu! Švedų kalbos sakiniuose negali būti dvigubo neigimo (pvz., niekada nemačiau), todėl inte niekada nebus vartojamas tame pačiame sakinyje kartu su aldrig.

Verb2-4 - kiti veiksmažodžiai (dažniausiai bendraties forma, apie tai parašysiu atskirai).

Objekt – papildinys (atsako į klausimus “ko”, “kam”, “ką”, “kuo”).

Adverbial – aplinkybė (atsako į klausimus “kada”, “kokiu būdu”, “kur”, “dėl kokios priežasties”). Sakinyje gali būti kelios aplinkybės, tada jos dažniausiai išdėstomos tokia tvarka: būdo apl. (kokiu būdu?) + vietos apl. (kur?) + laiko apl. (kada?) + priežasties apl. (dėl ko?).

Žodžių tvarka šalutiniame sakinyje (bisats)

Yra du pagrindiniai dalykai, kuriuos reikėtų įsidėmėti, kalbant apie šalutinius švedų kalbos sakinius:

1. Švedų kalbos šalutiniame sakinyje žodžių tvarka visada bus “normali”, t.y., nesvarbu, kokia sakinio dalimi prasideda šalutinis sakinys, veiksnys visada eis prieš tarinį. Palyginkite:

Pagrindinis sakinys: Var är Jonas? – Kur yra Jonas? (sukeista žodžiu tvarka, nes klausimas)

Šalutinis sakinys: Jag vet inte var Jonas är – Aš nežinau, kur yra Jonas (žodžių tvarka normali, nors šalut. sakinys prasideda klausiamuoju žodžiu).

2. Šalutiniame sakinyje, skirtingai nuo pagrindinio, prieveiksmis (satsadverb) eina prieš tarinį. Palyginkite:

Pagrindinis sakinys: Han dricker inte mjölk – jis negeria pieno (satsadverb “inte” eina po tarinio)

Šalutinis sakinys: Jag vet att han inte dricker mjölk – aš žinau, kad jis negeria pieno (“inte” eina prieš tarinį)

Šitą “smulkmeną” nelengva prisiminti rašant, o dar sunkiau – kalbant, bet labai svarbu atsiminti, kad taip yra. Kai sakinyje pavartojate kokį nors jungtuką, kuris prijungia šalutinį sakinį (apie juos parašysiu vėliau), galvoje turi tarsi užsidegti lemputė, kad satsadverb pakeičia vietą :) Dzingt!

Štai taip atrodo šalutinio sakinio žodžių tvarka grafiškai:

Bisats

Tai tiek šiam kartui gramatikos, toliau pateikiu šūsnį nuorodų, norintiems pasipraktikuoti taisyklingai sudėlioti sakinius:

Sudėlioti pagrindinį sakinį

Sudėlioti pagrindinį sakinį su “inte”

Sudėlioti truputį ilgesnius pagrindinius sakinius

Ilgesni pagrindiniai sakiniai su satsadverb

INTE – på rätt plats

Satsadverb på rätt plats

Apkeista žodžių tvarka (puslapio apačioje pateikta 10 pratimų)

Įrašyti “inte”

Sudėlioti 12 pagrindinių sakinių

Sudaryti 13 klausimų

Atsakyti į klausimus

Dar viena užduotis su “inte”

Ką veiks Veikko Stokholme?

Lycka till!

Dalintis:

    14 komentarai (-ų)  »

    1. 1

      Monika parašė,

      Rugsėjis 6, 2011 @ 22:24

      Galėtumėte aprašyti apie ‘Supinum’, kaip jis naudojamas sakiniuose… :)

    2. 2

      Aistė parašė,

      Rugsėjis 7, 2011 @ 13:48

      Būtinai :)

    3. 3

      Muoda parašė,

      Lapkritis 25, 2011 @ 10:12

      Sveiki, taip apsidziaugiau radusi si Jusu puslapiuka. Labai noriu mokytis svedu kalba, o cia taip puikiai isdestyta medziaga… Aiskiai, idomiai ir paprastai. Aciu Jums. Su pagarba, Muoda.

    4. 4

      Aistė parašė,

      Lapkritis 25, 2011 @ 11:19

      Nėr už ką, džiaugiuosi, kad patinka :) Sėkmės mokantis švedų kalbos!

    5. 5

      juzefa parašė,

      Sausis 23, 2012 @ 21:59

      Neseniai pradejau lankyti SFI kursus. Tai, Jusu paruosta medziaga lietuviu kalba ir svedu, man pradziamoksliui labai reiksminga ir padedanti.LABAI ACIU.

    6. 6

      Aistė parašė,

      Sausis 24, 2012 @ 08:03

      Nėra už ką :) Sėkmės kursuose!

    7. 7

      aurelijus parašė,

      Vasaris 22, 2013 @ 22:36

      aciu Aistei uz labai naudinga informacija lietuviu kalba

    8. 8

      AusRa parašė,

      Lapkritis 14, 2013 @ 19:32

      Zinote cia daug aiskiau nei desto mums Svedijoje SFI .labai labai paprasta ir naudinga.ACIU

    9. 9

      Aistė parašė,

      Lapkritis 14, 2013 @ 20:00

      Smagu, kad patinka :)

    10. 10

      renata parašė,

      Rugsėjis 30, 2014 @ 16:13

      sveiki
      Pas jus viskas aiskiai isdestyta,bet noreciau,kad isaiskintumeme kas daugiau supranta apie supinum.Aciu is anksto

    11. 11

      ruta parašė,

      Lapkritis 28, 2014 @ 10:45

      galit parasyt apie den, det, han, hon, de ? Labai reikia. Aciu!! :)

    12. 12

      Aistė parašė,

      Lapkritis 29, 2014 @ 10:13

      Rūta, jau yra panašus įrašas: http://www.svedukalba.lt/2011/pronomenivardis/

    13. 13

      Viktorija parašė,

      Vasaris 5, 2017 @ 13:35

      Laba diena,
      Mano amžína problema yra pagrindiniai ir šalutiniai sakiniai. Aš kažkaip jų tarpusavyje neskiriu. “Jag ser att det regnar” man atrodo netgi atvirkšciai. Be “att det regnar” neaisku ka as ten matau :D

    14. 14

      Aistė parašė,

      Vasaris 17, 2017 @ 21:13

      O be “jag ser” aišku, kas ten su tuo lietum darosi? :D

    Komentarų RSS · TrackBack URI

    Pasisakykite

    • Išmintis på svenska

      Lagom är bäst

    • Draugai

      Lietuvių bendruomenė Švedijoje