Verb/Veiksmažodis

Šiandien nusprendžiau šiek tiek parašyti apie švedų kalbos veiksmažodžius. Kaip jau minėjau rašydama apie įvardžius, švedų kalbos veiksmažodžiai yra nekaitomi nei asmenimis, nei skaičiais, kas labai palengvina jų mokymąsi. Svarbiausia yra atsiminti žodžio kamieną (pamatinę veiksmažodžio formą), nes kitos gramatinės formos yra sudaromos prie kamieno pridedant įvairias galūnes. Kamienas visada sutampa su liepiamąją nuosaka.

Pagal tai, kaip baigiasi veiksmažodžio kamienas, švedų kalbos veiksmažodžiai skirstomi į 4 grupes, iš kurių pirmas tris sudaro taisyklingi veiksmažodžiai, o ketvirtą – netaisyklingi.  Kad būtų aiškiau, padariau tokią lentelę:

Švedų kalbos veiksmažodžiai

Grupė

Bendratis

Liepiamoji nuosaka/kamienas

Esamasis l.

Būtasis l.

Supinas

1

Jobba (dirbti) jobba! jobbar jobbade jobbat

2A

Ringa (skambinti) ring! ringer ringde ringt

2B

Köpa (pirkti) köp! köper köpte köpt

3

Bo (gyventi) bo! bor bodde bott

4

Skriva (rašyti)

Veta (žinoti)

skriv!

vet!

skriver

vet

skrev

visste

skrivit

vetat

Apie veiksmažodžių grupes:

1.  Priklauso vaiksmažodžiai, kurių kamienas baigiasi -a (daugiau nei 80% visų švediškų veiksmažodžių). Balsis -a išlieka visose veiksmažodžio formose: jobba, jobbar, jobbade, jobbat. Būtojo laiko galūnė -de.

2A. Kamienas baigiasi skardžiuoju priebalsiu, pvz.: -ng, -g, -j, -m, -n, -l, -v. Būtojo laiko galūnė -de.

2B. Kamienas baigiasi dusliuoju priebalsiu, pvz.: -k, -p, -s, -t, -x. Būtojo laiko galūnė -te.

3. Priklauso vienskiemeniai veiksmažodžiai, kurie baigiasi bet kuriuo balsiu, išskyrus -a, pvz.: sy (siūti), tro (tikėti). Būtojo laiko ir supino galūnės atitinkamai -dde ir -tte.

4. Priklauso apie 9% švedų kalbos veiksmažodžių, kurie būtojo laiko ir supino formose keičia šaknies balsį arba apskritai visą žodį. Šias formas tenka įsidėmėti.

Supinas (švediškai supinum) yra gramatinė veiksmažodžio forma, reikalinga sudarant būtuosius laikus – perfektą ir pluskvamperfektą. Jis sudaromas prie pamatinės žodžio formos pridedant galūnę -t, pvz.: jobba – jobbat.

Veiksmažodžio bendraties forma beveik visais atvejais baigiasi -a ir prieš ją eina žodelis att, pvz.: att tala (1) – kalbėti.

Keletas dažniausiai pasitaikančių taisyklingų švedų kalbos veiksmažodžių:

att älska [elska su minkšta l] - mylėti (1 grupė)
titta [tita su trumpa i] - žiūrėti (1)
läsa [leeesa] - skaityti (2B)
lyssna [liusna] - klausyti (1)
röka [rioooka] - rūkyti (2B)
fråga [frooga] - klausti (1)
svara [svaaara] - atsakyti (1)
öppna [iopna] - atidaryti (1)
vänta [venta] - laukti (1)
börja [biorja] - pradėti (1)
försöka [fiošiooka] - bandyti (2B)
gilla [jila] - mėgti (1)

Užduotys:

“Vad gör de?/Ką jie daro?”

“Skriv rätt verb/Parašyk teisingą veiksmažodį”

Lycka till!

Dalintis:

    9 komentarai (-ų)  »

    1. 1

      Auste parašė,

      Liepa 29, 2011 @ 20:00

      Labas, Aiste! NOrejau paklausti, o kaip del busimojo laiko? Kaip ji delioti?:)) P.s: Aciu uz tinklapi, tikrai idomu ir lb naudinga! Dainos nuostabios, kurias ikelusi, pries miega visada paklausau!:)

    2. 2

      Aistė parašė,

      Liepa 30, 2011 @ 11:07

      Labas, ačiū už pagyrimus, džiaugiuosi, kad puslapis tinka ir patinka :) Būsimasis l. švedų kalboje sudaromas labai paprastai, 2 būdais:
      1. Pagalbinis žodelis ska (arba skall)+ veiksm. bendratis, pvz., jag ska gå på bio – aš eisiu į kiną. Šitas variantas dažniausiai naudojamas, išreiškiant planus, norus, susitarimus, pažadus, t.y. kam veiksnys gali turėti įtakos.
      2. Kommer att + veiksm. bendratis, pvz., det kommer att regna i morgon – rytoj lis. Šis variantas naudojamas išreikšti ateičiai, kuri nelabai priklauso nuo veiksnio valios, norų ar planų.
      Vėliau parašysiu atskirą įrašą apie būsimojo laiko sudarymą švedų kalboje, bet pradžiai, manau, atsakiau į tavo klausimą :)

    3. 3

      Auste parašė,

      Liepa 30, 2011 @ 22:18

      taaip tikrai atsakei! Aciu tau labai labai!:))o net susirimavo!:D

    4. 4

      Aistė parašė,

      Liepa 30, 2011 @ 22:34

      Tikrai :D

    5. 5

      Goda parašė,

      Vasaris 9, 2012 @ 21:04

      Ačiū už tokį išsamų ir puikų blogą mokantis švedų! :)
      Beje, iškilo klausimas, kada tiksliai naudojam supiną? Ta prasme kalbant ir kuo jis skiriasi nuo būtojo?
      Iš anksto ačiū už atsakymą.

    6. 6

      Aistė parašė,

      Vasaris 15, 2012 @ 17:08

      Apie supiną truputį info galima rasti čia: http://www.svedukalba.lt/2011/svedu-kalbos-gramatiniai-laikai/
      Jis naudojamas sudarant perfekt ir pluskvamperfekt laikus, kurie apibūdina veiksmą, įvykusį praeityje, kai rezultatas yra svarbiau negu konkretus įvykio laikas. Vėliau pasistengsiu įdėti daugiau pavyzdžių.

    7. 7

      inga parašė,

      Vasaris 19, 2012 @ 16:31

      Laba,as pirma karta,bet tikrai man patiko ir sudomino.nes pradejau mokytis svedu kalba ir cia tikrai padeda.didelis aciu.

    8. 8

      Aistė parašė,

      Vasaris 20, 2012 @ 12:57

      Smagu, kad patiko, apsilankyk dažniau! :)

    9. 9

      Zivile parašė,

      Kovas 8, 2013 @ 18:45

      Labai aciu Aistei uz si nuostabu ir labai naudinga tinklapi :)

    Komentarų RSS · TrackBack URI

    Pasisakykite

    • Išmintis på svenska

      Alla slut är också början till något nytt. Vi vet bara inte om det just då. — Mitch Albom

    • Draugai

      Lietuvių bendruomenė Švedijoje