Daiktavardžių bestämd ir obestämd formos, kada kurią vartoti?

Pačioje pradžioje, kai tik pradėjau pildyti šį tinklaraštį, rašiau apie tai, kaip švedų kalboje sudaroma daiktavardžių žymimoji (bestämd) ir nežymimoji (obestämd) forma, bet nepaaiškinau, kada kurią formą naudoti. Tam skiriu šitą įrašą :)

Daiktavardžio nežymimoji forma (obestämd form) vartojama:

1. Kalbant apie neapibrėžtus, anksčiau anksčiau neminėtus arba bendrąja prasme vartojamus dalykus. Vienaskaitoje prieš daiktavardį dažniausiai rašomas nežymimasis artikelis en arba ett.

Han tycker om bilar, så han har köpt en bil – jam patinka automobiliai, todėl jis nusipirko automobilį.

2.Įvardinant profesiją, tautybę arba kitokį priklausimą grupei, įrangą, priedus, instrumentus, rūbus ir pan. Tokiu atveju, joks artikelis nerašomas, nebent daiktavardis nurodo asmens savybes arba prieš jį eina būdvardis:

Han är läkare/litauer/vegetarian – jis yra gydytojas/lietuvis/vegetaras.

BET! Han är en skicklig läkare/en typisk litauer – jis yra įgudęs gydytojas/tipiškas lietuvis.

Bilen har automatväxel – automobilyje yra automatinė pavarų dėžė.

Jag spelar gitarr och piano – aš groju gitara ir pianinu.

Han är klädd i tröja – jis apsivilkęs megztinį.

BET! Han är klädd i en röd tröja – jis apsivilkęs raudoną megztinį.

Han är ett geni – jis yra genijus (nurodo asmens savybę).

3.Po kilmininko linksnio (ko? kieno?) ir įvardžių, taip pat po denna, detta, dessa (šitas, šitie):

Tjuven stal Vilmas bil och mina pengar – vagis pavogė Vilmos automobilį ir mano pinigus.

Ni barn kan inte förstå detta – jūs, vaikai, šito negalite suprasti.

Har du läst denna artikel? – ar skaitei šitą straipsnį?

4.  Po kiekį nurodančių žodžių fem (penki), några (keli), många (daug), ett par (pora) ir t.t.:

Jag har många intressen – Aš turiu daug pomėgių.

5. Su žmonių vardais ir geografiniais pavadinimais:

Det vackra Stockholm – gražusis Stokholmas.

Den snälla Eva – mieloji Eva.

Išimtis! Kai kurie geografiniai pavadinimai, ypač šalys ir kalnai daugiskaitoje, vartojami žymimąja forma: Ungern (Vengrija), Turkiet (Turkija), Nilen (Nilas), Karpaterna (Karpatai) ir kt.

6. Po žodžių nästa (kitas, sekantis), samma (tas pats), följande (sekantis), föregående (prieš tai einantis), motsvarande (atitinkantis):

Nästa dag/vecka/månad – kita diena, savaitė, kitas mėnuo.

7.Su aukščiausio lygio būdvardžiais (-iausias):

Jag kommer med största nöje – ateisiu su didžiausiu malonumu.

8. Kalbant apie medžiagas:

Ett smycke av guld – papuošalas iš aukso.

9.  Kalbant apie abstrakčius dalykus nežymimojoje formoje:

Barn behöver kärlek – vaikams reikia meilės.

10. Dažnai kalbant apie ligas, susirgimus:

Han har feber – jis karščiuoja.

11. Kalbant apie giminaičius, šeimos narius:

Var är mamma och pappa? – Kur yra mama ir tėtis?

12. Daugelyje išsireiškimų, tokių kaip:

Arbeta natt och dag – dirbti dieną ir naktį.

Leva som hund och katt – gyventi kaip šuniui su kate.

Gå på bio – eiti į kiną.

Dricka kaffe – gerti kavą.

Ha hund/familj/tid – turėti šunį/šeimą/laiko.

Daiktavardžio žymimoji forma (bestämd form) vartojama:

1. Kalbant apie žinomus, jau minėtus dalykus:

Bilen, som jag köpte förra året, går bra – Automobilis, kurį pirkau pernai, važiuoja gerai.

Jag ser en katt och en hund. Katten är vit och hunden är svart – Aš matau šunį ir katę. Katė yra balta, o šuo  - juodas.

2. Kai klausytojas/skaitytojas supranta, kas turima omenyje:

Kan du stänga dörren? – ar gali uždaryt duris? (klausytojas žino, kurias duris)

Livet är fantastiskt! – gyvenimas yra fantastiškas/nuostabus!

3. Kai iš konteksto aišku, apie ką kalbama:

Vi badade men vattnet var kallt – Maudėmės, bet vanduo buvo šaltas.

4. Kai kas nors priklauso veiksniui arba yra jo dalis:

Jag tar bilen i kväll – šį vakarą važiuosiu (savo) automobiliu.

Hon biter på naglarna – ji kramto nagus.

5. Kai specialybė, savybės ar kitas aprašymas (išskyrus titulą) pateikiamas su vardu:

Miljonären Bill Gates – milijonierius Bilas Geitsas.

Sjuksköterskan Margareta – seselė Margareta.

Familjen Olsson – Olsonų šeima.

BET! Professor Nilsson – profesorius Nilsonas.

6. Po parodomųjų įvardžių den/det/de, den här, den där, båda ir kt.:

Jag vill ha den här/den där klänningen! – Noriu šitos/anos suknelės!

Båda föräldrarna bor i det här huset – abu tėvai gyvena šitame name.

BET! Hans båda föräldrar – jo abu tėvai…

7.  Po žodžių förra (praeitas), hela (visas), halva (pusė), själva (pats), kelintinių skaitvardžių (pirmas, antras…):

Förra veckan var vi i Köpenhamn – praeitą savaitę mes buvome Kopenhagoje.

Det var andra gången vi var där – tai buvo antras kartas, kai ten buvome.

Själva kungen var där – pats karalius ten buvo.

Jag vill höra hela låten – noriu išgirsti visą dainą.

8. Kai norima apibūdinti rūšį (pvz. gyvūnų, augalų) kaip visumą:

Hunden är ett husdjur – šuo yra naminis gyvūnas.

Björken har vit stam – beržas turi baltą kamieną.

9. Kai daiktavardis žymį daiktą, kuris yra toks vienas:

Solen skiner – saulė šviečia.

Världen i dag – pasaulis šiandien.

Parengta pagal: H. Lindholm “Svensk grammatik” ir P.L. Scherrer & K. Lindemalm “Rivstart B1+B2″

Stengiausi kaip įmanoma aiškiau viską išdėstyt, bet jei kyla klausimų ar turit kokių pastebėjimų, prašau pasisakyti komentaruose :)

Testas “Obestämd och bestämd form”

Dalintis:

    12 komentarai (-ų)  »

    1. 1

      Maar parašė,

      Birželis 6, 2011 @ 13:06

      Nesuprantu, kodel kiekvienai kalbai reikia vis kitaip ivardinti tuos pachius dalykus. Juk taip gaunasi sudetingiau. Nemanau, kad shvedu kalboje artikeliai vartojami kitaip, nei anglu ar vokiechiu (kuria viena manau tikrai mokame).
      Na gerai, shvedu kalboje zhymimieji pridedami gale, bet tai tik detale. Siulau naudot tas pachias taisykles kurios galioja anglu ir vokiechiu kalboms, tai yra JAUSTI esme. Skirtumus palikti velesnems studijoms
      Artikeliu esme suprasti labai padeda, ar tiktu pasakyt lietuviu kalboje zhodeli “kazhkoks” priesh daiktavardi.
      Jei tinka tai nezhymimas artikelis turi but, jei tiktu “tas, ta” – tai zhymimasis.
      Pavyzdys:

      Verchiate sakysim du sakinius:
      “Vakar ash ejau namo ir sutikau praeivi. Praeivis su manimi pasisveikino”
      Kokius artikelius reikia naudot? Pagal taisykles pirma nezhymima, o antra zhymimaji? Ne viskas taip paprasta.
      Teisingas atsakymas: visi artikeliai chia tinka, bet prasme SKIRSIS.
      1. Jei abu artikeliai bus nezhimimieji, tai bus suprasta, kad kazhka sutikot, kazhkas pasisveikino. (ko gero ne tas pats net)
      2. Jei pirmas nezhymimasis, o antras zhymimasis (ar zhym. forma SE) tai bus suprasta, kad pasisveikino tas kuri sutikot.
      3. Jei pirmas zhymimasis… nors pirma karta ir sakot, tai bus teisinga, bet tai reiksh, kad klausytojas TURETU zhinot apie ka kalbat arba pasistengt prisimint ar kitaip ishsiaishkinti, sakysim paklausti. Jus primetat, kad tai turetu but zhinoma.
      Taisykliu rinkiniai gerai tinka kompiuteriams, bet retai zhmonems, ypach, kai mokiniesi keliu kalbu.

      Artikeliai yra ir lietuviu kalboje.

      Viena karta gyveno senelis ir senele. Vienas zhmogus viena diena jiems pasake…”
      Visur chia “vienas, viena” tikriausias nezhymimas artikelis, kuris reishkia kazhkuria, ne ne skaichiu… Aishku – lietuviu kalboje tai greichiau ishimtis, ko gero atejusi ish vokiechiu kalbos. Bet tai palengvina koncepcijos supratima.

      O tos taisykles tai atrodo tikrai kraupiai jei jas reiktu isimint…
      Ka manot jus? Negi tikrai taisykles kalat? Juk jos ne visos reikalingos zhinot…

    2. 2

      Aistė parašė,

      Birželis 6, 2011 @ 16:31

      Man labai patiko jūsų paaiškinimas apie artikelių naudojimą ir esmės supratimą, tikrai. Bet man atrodo, kad kiekvienas žmogus turi savo mokymosi strategijas, ir pvz. man yra svarbu žinoti gramatines taisykles. Kitiems yra svarbiau pradėti kalbėti, o taisykles išsiaiškina jau vėliau. Man gramatinių taisyklių žinojimas ir padeda suvokti tą esmę, apie kurią rašote, kad, pvz. visi artikeliai iš esmės tinka ir tik sakinio prasmė nuo jų skirsis. Kitiems pradžioje to ir užtenka, bet aš noriu, pvz. žinoti, kad po tam tikrų žodžių visada bus žymimoji arba nežymimoji forma ir pan. Taisyklių nekalu, bet kai kas nors neaišku, dažnai ieškau atsakymo gramatikos knygose. Tiesiog tokia yra mano mokymosi strategija, kuri kitiems gal ir nepriimtina :) Įdomu, kokia kitų nuomonė?

    3. 3

      Rimgaudas parašė,

      Birželis 14, 2011 @ 12:08

      Aš noriu padėkoti šio tinklapio įkūrėjai ir mūsų mokytojai Aistei. Komentaro autorei Maar norėčiau priminti, kad ne visi besimokantys kalbos per šį ar kitus tinklalapius yra pasiekę tiek daug ir žino tiek daug apie kitas kalbas bei artikelių naudojimą. Todėl patarčiau praleisti tas jums gerai žinomas vietas… Man yra svarbu išmokti kalbėti taisyklingai, todel tegul viskas lieka kaip yra… t. y. išsamiai išaiškinta. Tack!

    4. 4

      Vaiva parašė,

      Birželis 25, 2011 @ 11:36

      Man taip pat labai džiugu,kad yra šis tinklapis.Labai įdomu mokytis šią kalbą,su šiuo tinklapiu išmokau gan nemažai (na,čia tokia mano nuomonė).Laukiam kitų įrašų,Aiste!

    5. 5

      Aistė parašė,

      Birželis 25, 2011 @ 12:39

      Kaip smagu, kad šis puslapis padėjo nemažai išmokti, su laiku įrašų vis daugės :)

    6. 6

      Rasa parašė,

      Gruodis 12, 2011 @ 22:31

      Aš taip pat atradau šį puslapį neseniai. Ir nuo tos dienos negaliu atsidžiaugti, nes tai vienintelė vieta, kur viskas trumpai ir aiškiai sudėliota pirmai pradžiai. O ateityje manau, kai mes patobulėsim tai ir puslapio turinys vis tobulės ir bus galima gilintis ir gilintis į švedų kalbos įmantrybes. Labai didelis AČIŪ puslapio autorei :)

    7. 7

      Aistė parašė,

      Gruodis 13, 2011 @ 21:40

      Nėr už ką, smagu, kad patinka! :) Sėkmės mokantis švedų kalbos!

    8. 8

      Vilmosiuke parašė,

      Sausis 31, 2012 @ 19:29

      Smagu, kad yra toks puslapis, kad kažkas padeda kitiems :) . Aš neseniai jį atradau. Taip daug lengviau ir paprasčiau man, nei bandymas suprasti angliškai švedų kalbos gramatiką :) Iki tol taip ir bandžiau daryti. Kai kas ne iš karto aišku, bet daugiau kartų panagrinėjus pavyzdžius vis dėlto pavyksta suprasti :) Ačiū puslapio autorei. Manau tai man padės greičiau viską suprasti ir išmokti :)

    9. 9

      Aistė parašė,

      Vasaris 1, 2012 @ 10:17

      Tikiuosi, kad tikrai padės ;)

    10. 10

      rita parašė,

      Gegužė 6, 2013 @ 00:04

      Aciu, Aistei.

    11. 11

      monika parašė,

      Liepa 4, 2014 @ 11:50

      Labai dekui uz info :) kazkiek padejo,bet vistiek esu pasimetusi su tais ett ir en artikeliais… gal zinot kas kaip lengviau atpazint kada koki rasyt? sitame dalyke tai as buka :D

    12. 12

      ggg parašė,

      Spalis 8, 2014 @ 11:26

      aciu aciu aciu, Aiste. Tinklalapi radau pries pusvalandi, ir jau matau, kad super geras,aiskus ir man padeda. Pritariu Monikai,man taip pat sunku su ett ir en. Svedu k.destytoja minejo,kad studentai, kuriu gimtoji kalba be artikeliu, juos ima siaip ne taip suprasti tik po 7 metu kalbejimo.Na na.. Svedu k. mokausi Helsinkyje

    Komentarų RSS · TrackBack URI

    Pasisakykite

    • Išmintis på svenska

      Har man sagt A, får man säga B

    • Draugai

      Lietuvių bendruomenė Švedijoje