Gegužė, 2011

Švedų kalbos veiksmažodžiai (2A grupė)

Gegužė 26, 2011 parašė Aistė

Švedų kalbos veiksmažodžių 1-ą grupę jau pakankamai plačiai apžvelgėm, dabar, manau, atėjo laikas pasigilinti ir į kitas grupes. Pliusas – jos talpina mažiau veiksmažodžių nei pirmoji grupė; minusas – truputį sunkiau atsiminti galūnes, bet tik truputį :)

Taigi, 2-a grupė…Jai priklauso apie 10% švedų k. veiksmažodžių, taigi ne tiek daug (palyginus su 1-a grupe, kuriai priklauso apie 80%). Jie visi kamiene baigiasi priebalse, o esam. l. prisideda galūnę -er (su mažom išimtim). Pagal tai, kokiu priebalsiu (skardžiuoju ar dusliuoju) baigiasi kamienas, šios grupės veiksmažodžiai dar skirstomi į dvi dalis:

2A grupei priklauso veiksmažodžiai, kurių kamienas baigiasi skardžiuoju priebalsiu, pvz.: -ng, -g, -j, -m, -n, -l, -v.  Būtajame l. šie veiksmažodžiai įgyja galūnę -de.

2B grupei priklauso veiksmažodžiai,  kurių kamienas baigiasi dusliuoju priebalsiu, pvz.: -k, -p, -s, -t, -x. Būtajame l. jie įgyja galūnę -te. Apie šią grupę vėliau įkelsiu atskirą įrašą.

Skirtingos abiejų grupių būtojo l. galūnės yra vienintelis skirtumas, skiriantis 2A ir 2B grupės veiksmažodžius. Abiejų grupių veiksmažodžių liepiamoji nuosaka yra tokia pat kaip kamienas, t.y. pameta “a”, kurią turi bendratyje. Supino forma taip pat vienoda abiems grupėms – baigiasi galūne -t.

Verb, grupp 2A

Kelios svarbios rašybos taisyklės:

*Po trumpo balsio einanti m sudvigubėja, kai ji yra tarp dviejų balsių (pvz. glömma, glömmer), bet visais kitais atvejais lieka viena raidė (pvz., glöm, glömde, glömt). Lentelėje atkreipiau į tai dėmesį, pažymėdama žodžius (!).

* Dviguba n lieka viena prieš -d ir -t (pvz., känna, känn, bet kände, känt). Taip pat pažymėjau lentelėje, kad būtų lengviau atkreipti dėmesį.

*Veiksmažodžiai, kurių kamienas baigiasi -d (pvz., använda), būtajame l. prideda tik galūnę -e (använde), o supino formoj -d pavirsta į -t (använt).

* Veiksmažodžiai, kurių kamienas baigiasi balsiu + -d (pvz., betyda), būtajame l. įgyja galūnę -dde (betydde), o supino formoj įgyja galūnę -tt (betytt). Atitinkamai keičiasi ir tarimas – balsis ‘y’ sutrumpėja prieš dvigubas priebalses. Taip pat lentelėje pažymėti šauktuku (!).

*Veiksmažodžiai, kurių kamienas baigiasi l arba r (pvz., tåla, höra), esamajame l. neprideda jokios galūnės (jag tål, hör). Išimtis tik žodžiai, kurie baigiasi “mäla” (pvz., anmäla), kurie esam. l. įgyja galūnę -er.

*Taip pat kai kurie žodžiai savo formose keičia šaknies balsį arba turi kelis galimus kaitymo variantus. Nors ir atrodo, kad šių veiksmažodžių kaitymas netaisyklingas, jie priskiriami 2 grupei ir juos reikia tiesiog įsidėmėti. Lentelėje juos pažymėjau žvaigždute (*).

Continue reading “Švedų kalbos veiksmažodžiai (2A grupė)” »

“Född fri” av Björn Afzelius (daina)

Gegužė 19, 2011 parašė Aistė

Dar viena nuostabi Björn Afzelius daina, šį kartą apie laisvę…Jautresnėms sieloms gali prireikti nosinaičių ;)

Björn Afzelius “Född fri”

Continue reading ““Född fri” av Björn Afzelius (daina)” »

Tycka, tänka, tro

Gegužė 13, 2011 parašė Aistė

Po ilgokos tylos (užspaudė mokslai), pagaliau radau laisvą minutę atnaujinti tinklaraštį :) Šį įrašą paskirsiu trims paprastiems ir iš esmės tą patį reiškiantiems (“galvoti”, “manyti”), bet skirtingose situacijose vartojamiems švedų kalbos žodžiams – tycka, tänka, tro.

Tycka [tiuka] reiškia “manyti” ir yra vartojamas nuomonei reikšti, dažniausiai kalbant apie dalykus, kuriuose turima patirties. Formos (esam.l.; būt.l.; supinas): tycker [tiuker], tyckte [tiukte], tyckt [tiukt], pvz.:

Jag tycker att Sverige är ett vackert land [jaa tiuker at sveerije eer et vaket laand] – Aš manau, kad Švedija yra graži šalis (esu čia buvusi arba mačiusi nuotraukas, todėl susidariau tokią nuomonę).

Vad tycker ni om Sverige? [va tiuker nii om sverije]- Ką jūs manote apie Švediją?

Svarbu! Nemaišyti su tycka om (tiuka om), kas reiškia “mėgti, patikti”, pvz.: jag tycker om dig – tu man patinki.

Tänka [tenka] reiškia “galvoti”, “mąstyti” ir vartojamas, kalbant apie patį mąstymo procesą (o ne nuomonei reikšti). Formos: tänker [tenker], tänkte [tenkte]; tänkt [tenkt], pvz.:

Vad tänker du på? [va tenker diuu poo] – apie ką galvoji/mąstai?

Tänk på konsekvenserna! – pagalvok apie pasekmes!

Han sitter och tänker – jis sėdi ir galvoja/mąsto.

Konstrukcija “tänka + bendratis” vartojama planams reikšti, pvz.:

Jag tänker åka till Paris – aš galvoju keliauti į Paryžių.

Tro [trūūū]  - pirminė reikšmė yra “tikėti”, bet taip pat reiškia “manyti”. Žodis vartojamas, kai kalbantysis tiksliai nežino, ar tai, ką jis sako, yra tiesa, arba tiksliai neatsimena ir pan. Formos: tror [trūūr], trodde [trude], trott [trot], pvz.:

Jag tror att han heter Jonas – aš manau, kad jo vardas Jonas (bet nesu tikra).

Jag tror att Sverige vinner Eurovision i år :) – aš manau/tikiu, kad Švedija šiemet laimės Euroviziją (bet juk tiksliai nežinau, ar taip ir bus).

Jag tror att det kommer att regna i morgon – manau, kad rytoj lis (bet gali ir nelyti, nežinau…)

Pabaigai vienas pavyzdys su visais žodžiais, kad lengviau būtų pajusti skirtumą:

Jag tycker om att gå på bio – man patinka eiti į kiną. Jag tänker faktiskt gå på bio i kväll – tiesą sakant, galvoju eiti į kiną šįvakar. Jag vill se den nya filmen – noriu pamatyti naująjį filmą. Jag tror att den är bra – manau, kad jis geras (kadangi dar nemačiau, tai ir nežinau). Jag har sett flera liknande filmer och jag tycker att de är intressanta – esu matęs daugiau panašių filmų (taigi turiu patirties) ir manau, kad jie yra įdomūs (tokia mano nuomonė).

Žodžiu, trumpai ir aiškiai – kai kažko dar nežinote, nematėte, neragavote ir t.t., bet turite kažkokią išankstinę nuomonę, spėjimą ta tema, arba kažko tiksliai neatsimenate, abejojate ir negarantuojat, kad esate teisūs (bet vėliau galima tai patikrinti) – vartokite “tro”.

Kai norite pareikšti savo nuomonę – vartokite “tycka”.

Neblogas pratimas žinių pasitikrinimui/įtvirtinimui

Ir net žaidimas :)

Ir keletas klausimų (galit atsakymus parašyti komentaruose, jei norit :) ):

Vad tycker ni om svenska språket?

Vem tror ni vinner Eurovision i år? :)

Vad tänker ni på när ni hör ordet “sommar”?

  • Išmintis på svenska

    En person vars enda verktyg är en hammare kommer snart att se allt som spik. — Abraham Maslow

  • Draugai

    Lietuvių bendruomenė Švedijoje