Daiktavardis: en/ett-žodžiai, žymimoji/nežymimoji forma

Lygybės idealas, skelbiamas ir propaguojamas Švedijos visuomenėje, atsispindi ir jos kalboje. Skirtingai nei lietuvių kalboje, kurioje daiktavardžiai gali būti moteriškos arba vyriškos giminės, švedų k. daiktavardžių giminė neturi nieko bendro su lytimi. Ji apibrėžiama daiktavardžio priklausymu en- arba ett- žodžiams (pvz., en katt – katė; ett bord – stalas). Toliau dar įdomiau: jokių taisyklių ar loginio paaiškinimo, kaip žinoti, kuriai grupei priklauso vienas ar kitas daiktavardis, nėra. Vienintelė išeitis – mokantis naujų žodžių įsidėmėti, ar tai “en-žodis” (en-ord) ar “ett-žodis” (ett-ord). Kodėl tai svarbu? Todėl, kad nuo to, ar daiktavardis priklauso en- ar ett- žodžiams, priklausys jo žymimoji forma, daugiskaitos formavimas ir būdvardžių derinimas.

Nors, kaip jau minėjau, aiškių taisyklių dėl en- ir ett- žodžių nėra, visgi galima atrasti tam tikrus dėsningumus. Visų pirma, dauguma švedų kalbos daiktavardžių – apie 70 proc. – yra en- žodžiai. Taip pat visi žmones ir profesijas apibūdinantys žodžiai yra en-žodžiai (išskyrus ett barn – vaikas): en man (vyras), en kvinna (moteris), en sambo (sugyventinis), en läkare (gydytojas) ir pan. Aš asmeniškai stengiuosi labiau įsidėmėti ett-žodžius, juos užsirašius paryškinu kita spalva.

Daiktavardžio forma, kai prieš jį eina en arba ett artikelis, yra vadinama nežymimąją forma (obestämd form), o pats artikelis – nežymimuoju artikeliu (obestämd artikel): en penna (rašiklis), en telefon (telefonas), en hund (šuo), ett hus (namas). Nežymimoji daiktavardžio forma reiškia vieną dalyką iš daugelio: bet kurį rašiklį, telefoną, šunį ar namą. Ji dažniausiai vartojama, kai tas dalykas yra minimas pirmą kartą ir klausytojas nežino, apie ką konkrečiai kalbama, pvz., jag har en hund (aš turiu šunį).

Kai norima kalbėti apie specifinį, jau minėtą ar iš anksčiau žinomą dalyką, tada vartojama daiktavardžio žymimoji forma (bestämd form). Ji sudaroma labai paprastai – daiktavardžio vns. pabaigoje pridedant -en/-et (arba tik -n/-t, jei daiktav. baigiasi balsiu). Taigi tas pats artikelis, kuris nežymimojoje formoje eina prieš daiktavardį, žymimojoje formoje virsta galūne:

en penna+n = pennan
en telefon+en = telefonen
en hund+en = hunden
ett hus+et = huset
ett barn+et = barnet

Sunkiau nei sudaryti žymimąją formą yra nuspręsti, kada ją vartoti. Vieną atvejį aš jau paminėjau – kalbant apie žinomą ar jau minėtą pokalbio objektą, pvz.: Jag har en hund. Hunden är svart. (Aš turiu šunį. Šuo (būtent tas, kurį turiu) yra juodas). Tačiau yra ir daugiau taisyklių apie žymimosios formos vartojimą, kurias tikiuosi apžvelgti ateityje.

Uppgift 1 (Užduotis). Skriv den bestämda formen (Parašykite žymimąją formą):

En bil (automobilis) Ett bord (stalas)
En buss (autobusas) Ett brev (laiškas)
En stol (kėdė) Ett jobb (darbas)
En bok (knyga) Ett år ((vieneri) metai)
En dag (diena) Ett foto (nuotrauka)
En tidning (laikraštis) Ett hjärta (širdis)
En lampa (lempa) Ett äpple (obuolys)
En pojke (berniukas) Ett meddelande (pranešimas, žinia)
En flicka (mergaitė) Ett kvitto (čekis)

Uppgift 2 “En eller ett?”

Uppgift 3  “En eller ett 2?”

Lycka till!/ Sėkmės!

Dalintis:

    2 komentarai (-ų)  »

    1. 1

      Tomas parašė,

      Vasaris 17, 2017 @ 03:16

      Tai jei teisingai supratau, kalbant galima perkelt en/ett iš priekio į galą?
      Pvz: Jag har en hund. (Toliau tęsiant apie šunį) Min hunden är sjuk.
      Ar kažko nepagaunu? Bėja labai malonu mokytis iš lietuviškų šaltinių, kai gali suprasti kas ir kodėl. Lankau SFI kursus. Labai sudėtingai sekasi, nors loginiu mastymu nesiskundžiu ir užduotis greit perprantu, tačiau kai klausa, bei kalba nemano stiprioji pusė, tai ir neturint lietuviškų šaltinių – bendras supratimas irgi labai kenčia.

    2. 2

      Aistė parašė,

      Vasaris 17, 2017 @ 21:08

      Jei nurodote kieno (mano, tavo, Marytės), tai daiktavardis visada bus be galūnės: min hund, dina barn, vårt hus ir t.t.

    Komentarų RSS · TrackBack URI

    Pasisakykite

    • Išmintis på svenska

      En vän är någon som förstår ditt förflutna, tror på din framtid, och accepterar dig precis som du är. — Okänd

    • Draugai

      Lietuvių bendruomenė Švedijoje