Gruodis, 2010

Kalėdos jau čia pat!

Gruodis 20, 2010 parašė Aistė

Nežinau kaip kitiems, bet man kalbos mokintis labai padeda švediškų dainų klausymas. O dar geriau – ne tik klausymas, bet ir dainavimas kartu! Jūsų dėmesiui – pora švediškų kalėdinių dainų iš mano šventinio repertuaro :) Vertimas mokslo sumetimais daugiau pažodinis nei literatūrinis…

Julen är här/Kalėdos jau čia

Jag såg mamma kyssa tomten/Aš mačiau mamą bučiuojant Kalėdų senelį

Jag såg mamma kyssa tomten jag Aš mačiau mamą bučiuojant Kalėdų senelį, aš
Tänk om våran pappa kommit då? Pagalvok, jei mūsų tėtis būtų atėjęs tada?
Jag hade gömt mig i en vrå Aš buvau pasislėpęs kampe
För att titta lite på Kad pažiūrėčiau truputį į
Ett konstigt stort paket som någon av oss skulle få. Keistą didelį paketą, kurį kažkuris iš mūsų gaus.

Och då fick tomten mammas klapp och kyss Ir tada gavo Kalėdų senelis mamos paglostymą ir bučinį
Sedan sa hon, “Åh, vad du är bra!” Paskui pasakė ji “O, koks tu geras!”
Nej ingen ser att det är du Ne, niekas nemato, kad čia tu
Men jag såg att det var Bet aš mačiau, kad tai
Tomten mamma kysste i går kväll Kalėdų senelį mama pabučiavo vakar vakare


Daiktavardis: en/ett-žodžiai, žymimoji/nežymimoji forma

Gruodis 19, 2010 parašė Aistė

Lygybės idealas, skelbiamas ir propaguojamas Švedijos visuomenėje, atsispindi ir jos kalboje. Skirtingai nei lietuvių kalboje, kurioje daiktavardžiai gali būti moteriškos arba vyriškos giminės, švedų k. daiktavardžių giminė neturi nieko bendro su lytimi. Ji apibrėžiama daiktavardžio priklausymu en- arba ett- žodžiams (pvz., en katt – katė; ett bord – stalas). Toliau dar įdomiau: jokių taisyklių ar loginio paaiškinimo, kaip žinoti, kuriai grupei priklauso vienas ar kitas daiktavardis, nėra. Vienintelė išeitis – mokantis naujų žodžių įsidėmėti, ar tai “en-žodis” (en-ord) ar “ett-žodis” (ett-ord). Kodėl tai svarbu? Todėl, kad nuo to, ar daiktavardis priklauso en- ar ett- žodžiams, priklausys jo žymimoji forma, daugiskaitos formavimas ir būdvardžių derinimas.

Nors, kaip jau minėjau, aiškių taisyklių dėl en- ir ett- žodžių nėra, visgi galima atrasti tam tikrus dėsningumus. Visų pirma, dauguma švedų kalbos daiktavardžių – apie 70 proc. – yra en- žodžiai. Taip pat visi žmones ir profesijas apibūdinantys žodžiai yra en-žodžiai (išskyrus ett barn – vaikas): en man (vyras), en kvinna (moteris), en sambo (sugyventinis), en läkare (gydytojas) ir pan. Aš asmeniškai stengiuosi labiau įsidėmėti ett-žodžius, juos užsirašius paryškinu kita spalva.

Daiktavardžio forma, kai prieš jį eina en arba ett artikelis, yra vadinama nežymimąją forma (obestämd form), o pats artikelis – nežymimuoju artikeliu (obestämd artikel): en penna (rašiklis), en telefon (telefonas), en hund (šuo), ett hus (namas). Nežymimoji daiktavardžio forma reiškia vieną dalyką iš daugelio: bet kurį rašiklį, telefoną, šunį ar namą. Ji dažniausiai vartojama, kai tas dalykas yra minimas pirmą kartą ir klausytojas nežino, apie ką konkrečiai kalbama, pvz., jag har en hund (aš turiu šunį).

Kai norima kalbėti apie specifinį, jau minėtą ar iš anksčiau žinomą dalyką, tada vartojama daiktavardžio žymimoji forma (bestämd form). Ji sudaroma labai paprastai – daiktavardžio vns. pabaigoje pridedant -en/-et (arba tik -n/-t, jei daiktav. baigiasi balsiu). Taigi tas pats artikelis, kuris nežymimojoje formoje eina prieš daiktavardį, žymimojoje formoje virsta galūne:

en penna+n = pennan
en telefon+en = telefonen
en hund+en = hunden
ett hus+et = huset
ett barn+et = barnet

Sunkiau nei sudaryti žymimąją formą yra nuspręsti, kada ją vartoti. Vieną atvejį aš jau paminėjau – kalbant apie žinomą ar jau minėtą pokalbio objektą, pvz.: Jag har en hund. Hunden är svart. (Aš turiu šunį. Šuo (būtent tas, kurį turiu) yra juodas). Tačiau yra ir daugiau taisyklių apie žymimosios formos vartojimą, kurias tikiuosi apžvelgti ateityje.

Uppgift 1 (Užduotis). Skriv den bestämda formen (Parašykite žymimąją formą):

En bil (automobilis) Ett bord (stalas)
En buss (autobusas) Ett brev (laiškas)
En stol (kėdė) Ett jobb (darbas)
En bok (knyga) Ett år ((vieneri) metai)
En dag (diena) Ett foto (nuotrauka)
En tidning (laikraštis) Ett hjärta (širdis)
En lampa (lempa) Ett äpple (obuolys)
En pojke (berniukas) Ett meddelande (pranešimas, žinia)
En flicka (mergaitė) Ett kvitto (čekis)

Uppgift 2 “En eller ett?”

Uppgift 3  “En eller ett 2?”

Lycka till!/ Sėkmės!

Ilgieji ir trumpieji balsiai

Gruodis 14, 2010 parašė Aistė

Pratęsiant temą apie tarimą…Švedų kalboje labai svarbu taisyklingai ištarti ilguosius ir trumpuosius balsius, nes nuo tarimo labai dažnai priklauso žodžio reikšmė.

Užduotis. Iš apačioje pateiktų pvz. pabandykite suformuluoti taisyklę, kada balsis tariamas ilgai, o kada trumpai:

Långa vokaler (ilgieji balsiai) Korta vokaler (trumpieji balsiai)
Tak (lubos) Tack (ačiū)
Hat (neapykanta) Hatt (skrybėlė)
Mat (maistas) Katt (katė)
Fyra (keturi) Tyst (tylus)
Nu (dabar) Buss (autobusas)
Vila (ilsėtis) Villa (vila)

Atsakymas: Jeigu po kirčiuoto balsio eina vienas priebalsis, tai balsis tariamas ilgai, jei du ir daugiau priebalsių – balsis tariamas trumpai. Vienskiemenio žodžio gale esantis balsis visada bus kirčiuotas ir tariamas ilgai. Nekirčiuoti balsiai visada tariami trumpai.

Čia galite pasipraktikuoti savo tarimą: Ilgieji ir trumpieji balsiai

Švedų kalbos abėcėlė su tarimu

Gruodis 12, 2010 parašė Aistė

Pateikiu nuorodą į švedų kalbos abėcėlę. Paspaudę ant atitinkamos raidės, išgirsit, kaip ji tariama:

Švedų ABC

Abėcėlė nesunki, dauguma raidžių atitinka lietuviškas, bet verta atkreipti dėmesį, kad:

  • Ilga E tariama kaip liet. Ė, tiksliau kaip dvigarsis (lyg pradėtumėt tarti i, bet staiga apsigalvotumėt ir ištartumėte ė), pvz., leva [liėva] – gyventi; trumpa E tariama taip pat, kaip liet. e, pvz., sett.
  • K prieš minkštas balses e, i, y, ä, ö tariama kaip š, o G tariama kaip j, pvz., kött [šiott] -mėsa, ge [jiė] -duoti.
  • O tariama kaip ū (bet kartais tariama kaip ir liet. o), pvz., bo [būūū] -gyventi (bet son [son] – sūnus).
  • Ilga U tariama kaip iu, pvz., mus [miuuus] – pelė; trumpa – kaip ir lietuviška u, pvz., buss – autobusas
  • Y tariama kaip liet. y, tik atstačius lūpas kaip bučiniui, todėl gaunasi panašiau į iu. Įsivaizduokite, kad ant viršutinės lūpos turite uždėtą pieštuką (arba galite iš tikrųjų užsidėti :) ), pvz., yta – plotas.
  • Z visada tariama kaip s, pvz., zoo [sūū] – zoologijos sodas.
  • Å tariama kaip liet. o, kartais lyg pereinanti į uo, pvz., råd [roood] – patarimas.
  • Ä – kaip liet. e, tik plačiai besišypsant, pvz., här [heeer]- čia.
  • Ö tariama kaip io, pvz., mössa [miosa] -kepurė.

Ypatingi dvigarsiai:

  • sch, sj, skj, stj – tariama panašiai tarp garsų š ir ch, lyg iškvepiant orą per burną. Bandykite tarti š, liežuvio galiuku beveik liesdami gomurio vidurį, pvz., stjärna – žvaigždė.
  • sk prieš minkštuosius balsius e, i, y, ä, ö tariama taip pat tarp š ir ch, pvz., skinkakumpis.
  • dj, gj, hj, lj – tariama kaip j, pvz., ljus [jiuuus] – šviesa.
  • tj, kj tariama kaip minkšta š, pvz., kjol [šiuuul] – sijonas.
  • rg, lg tariama kaip rj, lj, pvz., berg [berj] – kalnas.
  • rs tariama kaip š, pvz., kurs [kuš]- kursas.

Pradžiai užtenka tik peržvelgti tarimo taisykles, o vėliau, jau kiek pramokus atskirus žodžius, galima labiau įsigilinti ir koreguoti savo tarimą.

Nu kör vi!/Pradedam!

Gruodis 10, 2010 parašė Aistė

Būkit pasveikinti tie, kurie užklydot į šį blogą! :)

Tikiuosi, kad jis visų pirma bus naudingas man pačiai, besimokant švedų kalbos, bet kartu ir visiems kitiems, siekiantiems šio tikslo.

Ketinu čia talpinti švedų kalbos pamokėles pradedantiesiems (vėliau gal ir šiek tiek pažengusiems), naudingas nuorodas ir pan.

Būčiau dėkinga, jei radę klaidų mano įrašuose, man apie tai praneštumėte.

—————————————————————————

Nu kör vi [niu šior vi] pažodžiui išvertus reiškia “dabar važiuojam/vairuojam mes”; atitiktų liet. “Važiuojam!”

  • Išmintis på svenska

    Vänta inte på rätt förutsättningar. Allt du behöver för att utvecklas finns i denna stund. — Radhe Maa

  • Draugai

    Lietuvių bendruomenė Švedijoje